Paveldėjimas užsienyje – tai atvejai, kai palikėjas gyveno ar mirė užsienyje, turtas yra keliose valstybėse arba įpėdiniai gyvena kitoje šalyje nei palikėjas. Šiame straipsnyje paaiškinu, kurios šalies notarai ir teismai tvarko tokį paveldėjimą, kurios šalies teisė taikoma, kaip nustatoma palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje ir ką daryti, kai Lietuvos notaras atsisako vesti paveldėjimo bylą.
Svarbiausia
- Kai palikėjas mirė 2015 m. rugpjūčio 17 d. ar vėliau, ES valstybėse taikomas Reglamentas (ES) Nr. 650/2012. Jis netaikomas Danijoje ir Airijoje, o Jungtinė Karalystė jame nedalyvavo.
- Pagrindinis kriterijus – palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta mirties dieną. Tos valstybės institucijos tvarko visą palikimą, ir taikoma tos valstybės teisė.
- Lietuvoje paveldėjimo bylą veda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.4 str.). Jei notaras atsisako, palikimo atsiradimo vietą gali nustatyti teismas.
- Palikimą reikia priimti per 3 mėnesius. Gyvenant užsienyje tai galima padaryti per įgaliotinį arba faktiškai valdant turtą, o praleistą terminą teismas gali atnaujinti.
Paveldėjimas užsienyje: kurios šalies notarai ir teismai sprendžia?
Kai palikėjas mirė 2015 m. rugpjūčio 17 d. ar vėliau, ES valstybės narės (išskyrus Daniją ir Airiją) taiko Reglamentą (ES) Nr. 650/2012. Pagal jo 4 straipsnį jurisdikciją dėl viso palikimo turi tos valstybės narės institucijos, kurioje palikėjas mirties dieną turėjo įprastinę gyvenamąją vietą. Įprastinė gyvenamoji vieta – tai ne deklaruotas adresas, o vieta, kurioje buvo palikėjo gyvenimo centras: namai, šeima, darbas, kasdienis gyvenimas.
Tai reiškia, kad paveldėjimas neskaidomas pagal turto buvimo vietą. Jei palikėjas pastaruosius metus gyveno Vokietijoje, paveldėjimas paprastai tvarkomas Vokietijoje, net jei didžioji turto dalis – butas ir sąskaitos – liko Lietuvoje. Ir atvirkščiai: jei gyvenimo centras liko Lietuvoje, visas palikimas tvarkomas Lietuvoje, nors palikėjas mirė užsienyje.
Paveldėjimas užsienyje: kurios šalies teisė taikoma?
Bendroji taisyklė: visam palikimui taikoma valstybės, kurioje palikėjas mirties dieną turėjo įprastinę gyvenamąją vietą, teisė (Reglamento 21 str. 1 d.). Išimties tvarka, jei aišku, kad palikėjas buvo akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita valstybe, taikoma tos valstybės teisė (21 str. 2 d.).
Palikėjas gali ir pats pasirinkti savo pilietybės valstybės teisę – tai išreiškiama testamente (Reglamento 22 str.). Pavyzdžiui, Ispanijoje gyvenantis Lietuvos pilietis testamente gali nurodyti, kad jo palikimui taikoma Lietuvos teisė.
Kai Reglamentas netaikomas (pavyzdžiui, palikėjas mirė iki 2015 m. rugpjūčio 17 d.), Lietuvoje taikomas CK 1.62 straipsnis: paveldėjimui taikoma palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o nekilnojamojo turto paveldėjimui – valstybės, kurioje tas turtas yra, teisė.
Palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Lietuvoje paveldėjimo bylą veda palikimo atsiradimo vietos notaras. Pagal CK 5.4 straipsnį palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Jei palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, ja laikoma vieta, kurioje jis paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno. Jei jis gyveno keliose vietose – jo ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta: kur yra turtas ar didžioji jo dalis, kur gyveno sutuoktinis ar kartu gyvenęs vaikas.
Problema dažniausiai kyla, kai palikėjas buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ar mirė užsienyje. Notaras remiasi registrų duomenimis ir gali atsisakyti priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pagal dokumentus palikėjas gyveno ne Lietuvoje. Tačiau deklaruota vieta ir tikroji gyvenamoji vieta – ne tas pats.
Kilus ginčui, palikimo atsiradimo vietą suinteresuotų asmenų prašymu nustato teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes (CK 5.4 str. 4 d.). Teismui reikia įrodyti, kad palikėjo gyvenimo centras liko Lietuvoje: čia buvo jo namai ir daiktai, artimieji, gydymo įstaiga, banko sąskaitos, o išvykimas buvo laikinas, pavyzdžiui, darbui ar gydymui. Įsiteisėjus teismo sprendimui, paveldėjimą galima tvarkyti Lietuvos notarų biure.
Notaras atsisakė vesti paveldėjimo bylą?
Aprašykite situaciją – įvertinsiu, ar galima įrodyti, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, ir kokių įrodymų reikės.
Kaip priimti palikimą, kai gyvenate užsienyje?
Pagal CK 5.50 straipsnį palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos vienu iš dviejų būdų:
- pateikiant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui – tai galima padaryti ir per įgaliotinį, kuriam išduotas notarinis įgaliojimas;
- faktiškai pradedant valdyti turtą – rūpinantis juo kaip savo: mokant mokesčius, prižiūrint namą ar butą, pasiimant palikėjo daiktus. Tam nebūtina pačiam būti Lietuvoje, turtą galima prižiūrėti ir per artimuosius.
Užsienyje gyvenantiems įpėdiniams trijų mėnesių terminas dažnai praeina nepastebimai: apie mirtį sužinoma per vėlai, o dokumentų iš kitos valstybės tenka laukti mėnesiais. Tokiu atveju teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jei pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimą po termino galima priimti ir be teismo, jei sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai (CK 5.57 str.).
Europos paveldėjimo pažymėjimas
Europos paveldėjimo pažymėjimas skirtas įpėdiniams, kuriems savo teises reikia įrodyti kitoje ES valstybėje narėje. Juo galima įrodyti, kas yra įpėdiniai, kokios jų dalys ir koks konkretus turtas jiems atitenka (Reglamento 63 str.). Pavyzdžiui, jei paveldėjimas sutvarkytas Lietuvoje, o palikėjui priklausė sąskaita Latvijos banke, pažymėjimas padeda ją paveldėti nekartojant visos procedūros Latvijoje.
Kokių dokumentų reikės iš užsienio?
- Mirties įrašas. Jei palikėjas mirė užsienyje, Lietuvos notaras paprastai prašo, kad mirtis būtų įregistruota Lietuvoje.
- Giminystės dokumentai. Gimimo ir santuokos liudijimai, įrodantys ryšį su palikėju. Ypač tais atvejais, kai paveldi broliai, seserys, sūnėnai ar dukterėčios, reikia įrodyti visą giminystės grandinę.
- Vertimai ir tvirtinimas. Užsienio dokumentai verčiami į lietuvių kalbą. Dokumentams iš kitų valstybių paprastai reikia apostilės arba legalizavimo, o Reglamento taikymo srityje ES valstybėse narėse išduotų dokumentų legalizuoti nereikia (74 str.).
- Įrodymai apie gyvenamąją vietą. Jei ginčijama palikimo atsiradimo vieta – nekilnojamojo turto, sąskaitų, sveikatos priežiūros, artimųjų liudijimai ir kiti duomenys, rodantys, kur buvo palikėjo gyvenimo centras.
Dokumentų gavimas iš kitos valstybės gali užtrukti ilgiau nei trys mėnesiai. Jei matote, kad nespėsite, kreipkitės į notarą su tais dokumentais, kuriuos turite, ir išsaugokite įrodymus, kodėl kitų gauti nepavyko – jie praverčia prašant teismo atnaujinti terminą.
Bylų pavyzdžiai iš mano praktikos
Dažniausi klausimai
Kurios šalies notaras tvarko paveldėjimą, jei palikėjas mirė užsienyje?Lemia ne mirties vieta, o palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta mirties dieną. Jei jo gyvenimo centras buvo Lietuvoje, paveldėjimą galima tvarkyti Lietuvos notarų biure, net jei mirtis įvyko užsienyje.
Ką daryti, jei notaras atsisako priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo?Jei notaras atsisako, nes pagal registrų duomenis palikėjas gyveno užsienyje, galima kreiptis į teismą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali nustatyti, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje.
Ar turiu atvykti į Lietuvą, kad priimčiau palikimą?Ne. Pareiškimą notarui galima pateikti per įgaliotinį, o palikimą priimti ir faktiškai pradedant valdyti turtą. Jei reikia kreiptis į teismą, dokumentai teikiami elektroniniu būdu per atstovą.
Kurios šalies teisė taikoma, jei palikėjas gyveno kitoje ES valstybėje?Paprastai – tos valstybės, kurioje palikėjas gyveno mirties dieną, teisė. Tačiau testamente palikėjas galėjo pasirinkti savo pilietybės valstybės, pavyzdžiui, Lietuvos, teisę.
Ką daryti, jei praleidau 3 mėnesių terminą, nes laukiau dokumentų iš užsienio?Teismas gali atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl ilgai užtrukusio dokumentų gavimo iš kitos valstybės. Palikimą po termino galima priimti ir be teismo, jei sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio, parengtas pagal 2026 m. spalio mėn. galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir Reglamentą (ES) Nr. 650/2012, ir nėra teisinė konsultacija. Kiekviena situacija skiriasi, todėl prieš priimdami sprendimą pasitarkite dėl savo konkrečios situacijos.
