dr. Julius Paškevičius, LL.M.Teisės mokslų daktaras
Bendraturčiai
Atnaujinta 2026-10-23
Skaitymo laikas ~7 min.
Bendraturčio remonto išlaidos – dažna ginčų priežastis, kai namas, butas ar kitas pastatas priklauso keliems savininkams: vienas sutvarko stogą ar pakeičia vamzdyną, o kitas atsisako prisidėti. Įstatymas numato, kad bendrą daiktą išlaikyti privalo visi bendraturčiai proporcingai savo daliai, tačiau ne kiekvieną išlaidą pavyks išsiieškoti. Šiame straipsnyje paaiškinu, kokias išlaidas galima reikalauti atlyginti, kada svarbus kitų bendraturčių sutikimas, kokių įrodymų prireiks ir kaip pinigus išsiieškoti teisme.
Svarbiausia
Kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.76 str.).
Jei bendraturtis nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į savo nuostolių atlyginimą (CK 4.76 str.).
Būtinosios išlaidos skirtos daiktui išsaugoti nuo žūties ar pablogėjimo, o pagerinimo išlaidoms svarbus kito bendraturčio sutikimas (CK 4.10 str.).
Bendras daiktas valdomas bendraturčių sutarimu, o nesutarus tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.).
Išlaidų atlyginimo reikia reikalauti atskiru reikalavimu – pavyzdžiui, atidalijimo byloje teismas pats jų neįskaičiuos.
dr. Julius Paškevičius, LL.M.
Bendraturčio remonto išlaidos: iš kur kyla pareiga prisidėti
Kai daiktas priklauso keliems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienas iš jų proporcingai savo daliai turi teisę į daikto duodamas pajamas, bet kartu privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Paprastai tariant, jei Jums priklauso 1/2 namo, turėsite padengti pusę būtinojo stogo ar pamatų remonto išlaidų, o jei 1/3 – trečdalį.
Ši pareiga siejama su nuosavybės teise, o ne su tuo, kiek bendraturtis daiktu faktiškai naudojasi. Teismų praktikoje pažymima, kad bendrų objektų išlaikymo pareiga kyla iš bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendros nuosavybės būklę, todėl argumentas „aš ten negyvenu“ savaime neatleidžia nuo pareigos prisidėti. Vis dėlto pirmiausia turi būti aišku, kad remontuotas objektas tikrai yra bendras, o ne priklausantis vienam savininkui.
Jeigu bendraturtis šios pareigos nevykdo, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 4.76 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokie nuostoliai apima ne tik padidėjusias kitų bendraturčių išlaidas daiktui išlaikyti, bet ir pablogėjusios bendro daikto būklės atkūrimo išlaidas, dėl netinkamos priežiūros kitiems asmenims padarytą žalą ir panašiai.
Daugiabučiams gyvenamiesiems namams taikomos specialios taisyklės, kai sprendimai priimami balsų dauguma (CK 4.85 str.). Kai namas priklauso keliems bendraturčiams (dažnai – paveldėtojams) ar pastatas yra kitos paskirties, sprendimai priimami visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Apie paveldėto turto bendrą valdymą daugiau rašiau straipsnyje apie paveldėto turto dalybas.
Būtinosios ir pagerinimo išlaidos – esminis skirtumas
Ne visos bendraturčio remonto išlaidos vertinamos vienodai. Įstatymas daikto išlaidas skirsto į įprastines ir ypatingąsias (CK 4.10 str.). Įprastinės – tai išlaidos, būtinos daikto saugumui užtikrinti arba daiktui išsaugoti nuo žūties ar aiškaus pablogėjimo. Ypatingosios – išlaidos pačiam daiktui pagerinti arba iš jo gaunamoms pajamoms padidinti.
Teismai būtinąsias išlaidas vertina pagal būtinumą ir protingumą. Būtinos yra tos, kurios reikalingos turtui išsaugoti, jo naudingoms savybėms palaikyti ir neleisti jam labai pablogėti – jomis išlaikoma esama vertė, bet daiktas negerinamas. Protingumas reiškia, kad išlaidų dydis turi atitikti konkretaus turto ypatybes. Be to, ne kiekvienas remontas yra pagerinimas – pagerinimu laikomi darbai, dėl kurių pagerėja daikto techninės savybės ir jis tampa vertingesnis ar naudingesnis.
Kriterijus
Būtinosios išlaidos
Pagerinimo išlaidos
Tikslas
Išsaugoti daiktą nuo žūties ar pablogėjimo
Padaryti daiktą vertingesnį, naudingesnį ar pelningesnį
Svarbiausia įrodyti darbų būtinumą ir protingą kainą
Svarbu, ar kitas bendraturtis sutiko didinti daikto vertę
Ką galima reikalauti
Išlaidų dalies proporcingai bendraturčio daliai (CK 4.76 str.)
Priklausomai nuo situacijos – kompensacijos ar savo dalies padidinimo (CK 4.77 str.)
Ar remontui reikia kitų bendraturčių sutikimo?
Bendras daiktas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai sutarimo nėra, tvarką pagal bet kurio bendraturčio ieškinį nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.). Praktikoje tai reiškia: kuo didesni ir brangesni darbai, tuo svarbiau juos suderinti iš anksto.
būtinasis remontas (pvz., avarija, prakiuręs stogas) – bendraturtis turi prisidėti net ir prieštaraudamas, tačiau Jums teks įrodyti darbų būtinumą ir kainos pagrįstumą;
pagerinimas (rekonstrukcija, modernizavimas, papildomi patogumai) – be kito bendraturčio sutikimo kyla rizika, kad jo išlaidų dalies išsiieškoti nepavyks;
bendros paslaugos kitos paskirties pastate (priežiūra, administravimas) – pavienis savininkas negali vienašališkai nutraukti visų bendraturčių pasirinkto administratoriaus sutarties be visų bendraturčių sutarimo;
nesutarimas dėl remonto ar naudojimosi – galima prašyti teismo nustatyti bendro daikto valdymo ir naudojimosi tvarką (CK 4.75 str. 1 d.).
Rekomenduoju kitam bendraturčiui raštu pateikti pasiūlymą: kokie darbai, kodėl jie būtini, kiek kainuos ir kokia būtų jo dalis. Net jei atsakymo negausite, toks laiškas vėliau taps svarbiu įrodymu. Jei nesutarimai dažni, verta apsvarstyti ir naudojimosi tvarkos nustatymą.
Bendraturtis atsisako prisidėti prie remonto?
Aprašykite situaciją – įvertinsiu, ar Jūsų išlaidos laikytinos būtinosiomis ir kokią sumą realu išsiieškoti.
Kokių įrodymų reikia bendraturčio remonto išlaidoms išsiieškoti
Teisme kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Jums reikės įrodyti, kad darbai atlikti, kad jie buvo būtini (arba kad kitas bendraturtis sutiko su pagerinimu) ir kiek jie kainavo. Teismas faktą pripažįsta įrodytu, kai įrodymų visuma leidžia susidaryti pagrįstą įsitikinimą, kad jis egzistavo (CPK 176 str.).
sąskaitos faktūros, kasos čekiai ir banko mokėjimo pavedimai;
rangos sutartys ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai;
nuotraukos ar vaizdo įrašai prieš remontą, jo metu ir po jo;
specialisto išvada apie darbų būtinumą (pvz., avarinę stogo būklę);
susirašinėjimas su bendraturčiu – pasiūlymai, raginimai, jo sutikimas ar atsisakymas;
Nekilnojamojo turto registro duomenys apie bendraturčių dalis ir pastato paskirtį.
Teismai yra rėmęsi apskaitos prietaisų rodmenimis, o nepagrįstus įrodymais teiginius, kad skaičiavimai iškraipyti, atmetė. Kita vertus, jei ginčijama, ar konkreti patalpa ar įrenginys apskritai yra bendras, vien sąskaitų gali nepakakti – prireiks registro duomenų ar bendrojo naudojimo objektų aprašo.
Vien tai, kad remonto ar pagerinimo darbai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nebūtinai reiškia, kad jie neatlikti. Vis dėlto dokumentus saugokite nuo pirmos dienos – po kelerių metų atkurti, kas, kada ir už kiek atliko darbus, būna labai sunku.
Kaip išsiieškoti remonto išlaidas iš bendraturčio
Bendraturčio remonto išlaidos pirmiausia išieškomos geruoju, todėl ginčą verta pradėti nuo rašytinės pretenzijos: nurodykite atliktus darbus, bendrą sumą, bendraturčio dalį pagal jo turimą nuosavybės dalį ir protingą terminą sumokėti. Jei bendraturtis nemoka, teismui teikiamas ieškinys dėl jam tenkančios išlaidų dalies (nuostolių) atlyginimo (CK 4.76 str.).
Ypač atidžiai reikia elgtis, kai su bendraturčiu vyksta ar planuojamas atidalijimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismas, priteisdamas kompensaciją už atidalijamą dalį, negali jos sumažinti dėl kito bendraturčio patirtų išlaidų, jeigu šis nepareiškė savarankiško reikalavimo jas atlyginti. Pareiškus tokį reikalavimą, priešpriešiniai reikalavimai – kompensacija už dalį ir išlaidų atlyginimas – gali būti išspręsti ir įskaityti vienoje byloje. Daugiau apie tai rašiau straipsniuose apie buto atidalijimą ir sklypo atidalijimą.
Jei bendrą turtą pagerinote taip, kad padidėjo jo vertė, be išlaidų kompensacijos galima svarstyti ir reikalavimą padidinti Jūsų bendrosios dalinės nuosavybės dalį (CK 4.77 str.). Kelio pasirinkimas priklauso nuo kito bendraturčio sutikimo ir vertės padidėjimo.
Šią paslaugą galite užsakyti internetu: įvertinsiu Jūsų dokumentus, parengsiu pretenziją bendraturčiui, o jei jis nemokės – ieškinį dėl bendraturčio remonto išlaidų atlyginimo.
Ką sako teismų praktika?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai dengti bendro daikto išlaikymo išlaidas, tačiau prieš priteisiant pinigus turi būti aišku, kad išlaidos susijusios būtent su bendru objektu, buvo būtinos (arba pagerinimui pritarta) ir kad jų atlyginimo reikalaujama tinkamu procesiniu būdu (bylos Nr. e3K-3-21-611/2026, e3K-3-84-943/2024, e3K-3-182-916/2021).
Situacija
Teismo sprendimas
Administracinės paskirties pastato patalpų savininkas atsisakė mokėti už bendrų objektų priežiūrą ir jam tenkančią šilumos mazgo elektros energijos dalį, nes dalis savininkų balsų dauguma nusprendė keisti administratorių.
Teismas nusprendė, kad savininkas, kaip bendrojo naudojimo objekto bendraturtis, privalo dengti jam proporcingai tenkančias išlaidas, o ne gyvenamosios paskirties pastate administratorių galima pakeisti tik visų bendraturčių sutarimu, todėl skolos priteisimas paliktas galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-21-611/2026).
Pastato, kuriame vyrauja negyvenamosios patalpos, administratorius pagal sąskaitas ir darbų aktus prisiteisė iš savininkės išlaidų dalį už valymą, liftų priežiūrą ir remonto darbus, o ši tvirtino, kad dalis patalpų ir liftai nėra bendri.
Teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo: pirmiausia būtina nustatyti, kurie objektai iš tikrųjų yra bendrojo naudojimo (pvz., ar liftai nepriklauso vienam savininkui), nes nuo to priklauso išlaikymo pareigos apimtis, o nepašalinus abejonių ir nesant bendrojo naudojimo objektų aprašo sąskaitų nepakako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-84-943/2024).
Atidalijant paveldėtą namą, teismai gerokai sumažino kompensaciją vienai bendraturtei, atsižvelgę į kitos bendraturtės ilgus metus darytas remonto ir pagerinimo išlaidas.
Teismas sprendimus panaikino: kompensacija turi atitikti dalies vertę, o išlaidas patyręs bendraturtis turi pareikšti savarankišką reikalavimą jas atlyginti – tik tada galimas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-182-916/2021).
Bendraturtė savo lėšomis įvedė vandentiekį, įsigijo naujus langus, įrengė židinį ir remontavo bendrą namą, o kitas bendraturtis prie to neprisidėjo.
Teismas išaiškino, kad atlyginamos būtinosios išlaidos – skirtos turtui išsaugoti nuo žuvimo ar pablogėjimo ir protingo dydžio, – o remontas savaime nėra pagerinimas; pagerinimo atveju svarbu, ar kitas bendraturtis sutiko didinti daikto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-182-916/2021).
Jums tai reiškia, kad bendraturčio remonto išlaidos išsiieškomos sėkmingiausiai tada, kai darbai buvo būtini, aiškiai susiję su bendru daiktu, tinkamai dokumentuoti, o pagerinimai – suderinti su kitais bendraturčiais. Jei ginčas susijęs su atidalijimu, išlaidų atlyginimo reikalavimą verta pareikšti toje pačioje byloje, kad teismas jį įvertintų kartu su kompensacija.
Dažniausi klausimai
Ar bendraturtis turi mokėti už remontą, jei pats ten negyvena?
Paprastai taip. Pareiga išlaikyti bendrą daiktą siejama su nuosavybės teise, o ne su faktiniu naudojimusi, todėl bendraturtis turi prisidėti proporcingai savo daliai (CK 4.76 str.).
Ar galiu išsiieškoti išlaidas, jei remontavau be kito bendraturčio sutikimo?
Būtinųjų išlaidų – dažnai taip, jei įrodysite, kad darbai buvo reikalingi turtui išsaugoti ir jų kaina protinga. Pagerinimo atveju kito bendraturčio sutikimas yra svarbus, todėl be jo rizika gerokai didesnė.
Kokia dalimi bendraturtis turi atlyginti išlaidas?
Proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pavyzdžiui, turintis 1/4 dalį paprastai atlygina ketvirtadalį būtinųjų išlaidų.
Ar teismas atidalijimo byloje pats įskaitys mano remonto išlaidas?
Ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad be savarankiško reikalavimo atlyginti išlaidas teismas negali dėl jų sumažinti kompensacijos kitam bendraturčiui, todėl tokį reikalavimą reikia pareikšti.
Kokie dokumentai svarbiausi?
Sąskaitos, mokėjimo įrodymai, rangos sutartys ir darbų aktai, nuotraukos bei susirašinėjimas su bendraturčiu. Jei ginčijamas darbų būtinumas, naudinga ir specialisto išvada.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio, parengtas pagal 2026 m. spalio mėn. galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir teismų praktiką, ir nėra teisinė konsultacija. Kiekviena situacija skiriasi, todėl prieš priimdami sprendimą pasitarkite dėl savo konkrečios situacijos.
Aprašykite savo problemą
Įvertinsiu ją nemokamai ir atsakysiu asmeniškai per 24 val. – be jokių įsipareigojimų.
Ačiū, užklausą gavau!
Atsakysiu asmeniškai per 24 val. Jūsų nurodytu el. paštu.
Jūsų informacija konfidenciali ir neperduodama tretiesiems asmenims.
Paslaugų kainos
Nuostolių atlyginimas iš bendraturčių
Bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendro turto – namo stogo, fasado ar kitos bendros dalies – remonto ar priežiūros, todėl patirtas išlaidas galima išieškoti iš nesumokėjusio bendraturčio teismo tvarka.
Profesionalaus ieškinio dėl nuostolių atlyginimo iš bendraturčio parengimas ir pateikimas teismui.
Išsamus konsultavimas apie būtinus įrodymus (remonto sąskaitas, darbų aktus, susirašinėjimą su bendraturčiu) bei teisminį procesą.
Jei bylos eigoje prireiks papildomų paslaugų, jų kaina bus suderinta su Jumis prieš pradedant darbą — jokių netikėtų mokesčių.
Bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendro turto – namo stogo, fasado ar kitų bendrų dalių – remonto ir priežiūros.
Jei bendraturtis atsisako sumokėti savo dalį, Jūsų patirtas išlaidas galima išieškoti iš jo teismo tvarka. Užsakę paslaugą, gausite parengtą ir teismui pateiktą ieškinį, pagrįstą remonto sąskaitomis, darbų aktais ir susirašinėjimu. Kaina fiksuota, o jei prireiks papildomų paslaugų, jų kainą suderinsime iš anksto.
Ačiū už mano poreikių įsiklausymą, supratimą, idealią konsultaciją, kantrybę, darbą neskaičiuojant valandų, pasiekiamumą, kada tik reikia ir idealiai laimėtą ieškinį!
Dėkoju Jums už greitą, profesionalų darbą!
Paslaugos buvo atliktos labai greitai, aiškiai.
Visais iškilusiais klausimais byloje buvo atsakyta aiškiai, nuosekliai.
Rekomenduoju!
