dr. Julius Paškevičius, LL.M.Teisės mokslų daktaras
Bendraturčiai
Atnaujinta 2026-10-23
Skaitymo laikas ~7 min.
Turto dalybos nesusituokus kelia daug klausimų, nes nesusituokusiems kartu gyvenusiems asmenims sutuoktinių turto taisyklės netaikomos, o butas, namas ar sklypas dažnai įregistruotas tik vieno iš jų vardu. Vis dėlto teismas gali pripažinti tokį turtą bendrąja daline nuosavybe, jei įrodomas susitarimas kurti bendrą turtą ir abiejų indėlis. Šiame straipsnyje paaiškinu, kada tai įmanoma, kokių įrodymų reikia ir kaip teismas nustato kiekvieno dalį.
Svarbiausia
Nesusituokusių asmenų turtui netaikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija – jų santykiai vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (CK 6.969 str.).
Turtas, įregistruotas vieno sugyventinio vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe – pirkimo–pardavimo sutarties ginčyti nebūtina.
Vien gyvenimo kartu fakto nepakanka: dėl kiekvieno turto objekto atskirai turi būti įrodytas susitarimas jį įgyti bendrai ir kiekvieno indėlis.
Indėlis gali būti ne tik pinigai, bet ir darbas – statant namą ar tvarkant bendrą ūkį (CK 6.970 str.).
Jei kitaip nesusitarta, preziumuojama, kad partnerių įnašai lygūs (CK 6.970 str. 2 d.), tačiau pateikus konkrečius įrodymus dalys nustatomos pagal realų indėlį.
dr. Julius Paškevičius, LL.M.
Kuo turto dalybos nesusituokus skiriasi nuo sutuoktinių
Sutuoktiniams įstatymas nustato aiškią taisyklę – santuokos metu įgytas turtas paprastai laikomas bendru. Sugyventiniams, kurie nėra nei susituokę, nei įregistravę partnerystės, tokios taisyklės nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys sutuoktiniams neprilyginami, todėl santuokos metu įgyto turto taisyklės jiems netaikomos.
Todėl turto dalybos nesusituokus sprendžiamos kitu keliu. Jei kartu gyvenę asmenys susitarė siekti bendro tikslo – pavyzdžiui, nusipirkti butą ar pasistatyti namą, – teismai jų santykius vertina kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (CK 6.969 str.). Tokiu būdu sukurtam turtui taikomos bendrosios dalinės nuosavybės taisyklės, kaip ir bet kuriems bendraturčiams.
Svarbu žinoti, kad įstatymas jungtinės veiklos sutarčiai numato rašytinę formą, tačiau teismai pripažįsta, jog reikalauti, kad sugyventiniai viską derintų tik raštu, būtų nesąžininga ir neprotinga. Todėl susitarimą galima įrodyti ir kitais būdais – bendru gyvenimu, bendru ūkiu, mokėjimais ir darbu.
Atkreipkite dėmesį: po 2025 m. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojo Civilinio kodekso nuostatos dėl partnerystės, todėl įregistravusiems partnerystę jų bendro gyvenimo metu bendromis lėšomis ar darbu įgytam turtui gali būti taikomos specialios taisyklės. Šiame straipsnyje kalbu apie dažniausią atvejį – kai partnerystė nebuvo įregistruota.
Kada turtas, įregistruotas vieno vardu, pripažįstamas bendru
Tai, kad butas ar namas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik vieno sugyventinio vardu, pats savaime nelemia ginčo baigties. Teismas gali pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę neginčydamas notarinės pirkimo–pardavimo sutarties. Vis dėlto nuosavybės forma, nurodyta sandoryje ir registre, yra reikšminga – teismas ją vertina kartu su kitais įrodymais.
Turto dalybos nesusituokus teismų praktikoje remiasi dviem svarbiausiomis aplinkybėmis: ar dėl konkretaus turto objekto buvo susitarta jį įgyti bendrai ir kieno lėšomis ar darbu jis įgytas. Kas turėtų būti įrodyta, priklauso nuo turto rūšies:
Turto objektas
Ką paprastai reikia įrodyti
Žemės sklypas
Kad sklypas pirktas abiejų lėšomis siekiant turėti jį bendrai, arba kad jis buvo iš esmės pagerintas. Prisidėti vien darbu įsigyjant sklypą neįmanoma, nes jis perkamas sumokant kainą.
Namas, statomas bendrai
Abiejų indėlį lėšomis ir (ar) darbu. Teismas gali pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę net tada, kai vienas iš sugyventinių prisidėjo tik savo darbu.
Butas, pirktas vieno vardu
Kad butas įgytas kelių asmenų lėšomis (pvz., mokant pradinį įnašą ar paskolos įmokas) siekiant bendros nuosavybės, arba kad jis buvo iš esmės pagerintas.
Baldai, buitinė technika, įrankiai
Tokių daiktų pirkimas nelaikomas nekilnojamojo daikto pagerinimu ir pats savaime nesukuria teisės į buto ar namo dalį.
Jei turtas buvo įsigytas prieš pradedant gyventi kartu, ginčas paprastai sukasi apie esminį pagerinimą – kapitalinį remontą, rekonstrukciją ar pertvarkymą. Panašiais klausimais rašiau ir straipsnyje kaip pripažinti turtą asmenine nuosavybe.
Kokie įrodymai padeda turto dalybų nesusituokus byloje
Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kuris prašo pripažinti turtą bendru. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra baigtinio įrodymų sąrašo, todėl teismas vertina jų visumą. Praktikoje daugiausia reikšmės turi šie įrodymai:
raštai, kvitai ar pakvitavimai, kuriais vienas sugyventinis patvirtino gavęs pinigų už turtą (net ir ranka rašyti);
elektroninis susirašinėjimas (SMS, žinutės), iš kurio matyti bendri planai pirkti ar statyti;
banko išrašai apie pervestas sumas, sumokėtus pradinius įnašus, paskolos ar draudimo įmokas;
sutartys ir sąskaitos su projektuotojais, statybininkais, statybinių medžiagų pirkimo dokumentai;
nuotraukos ir vaizdo įrašai, rodantys atliktus darbus ir turto būklę prieš ir po remonto;
liudytojų parodymai apie bendrą gyvenimą, bendrą ūkį ir kas dirbo statybose ar remonte;
duomenys apie kiekvieno pajamas, gautas dovanas ar išmokas, rodantys realią galimybę prisidėti.
Teismai atkreipia dėmesį ir į šalių elgesį. Pavyzdžiui, jei turto savininkas pripažįsta, kad neįregistravo bendros nuosavybės tik norėdamas apsaugoti turtą nuo kito sugyventinio kreditorių, tai rodo, kad jis suvokė turtą kaip bendrą.
Turtas įregistruotas tik partnerio vardu?
Aprašykite situaciją – įvertinsiu, ar turimų įrodymų pakaks turto dalyboms teisme, ir ką dar verta surinkti.
Pagal įstatymą, jei jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, tariama, kad partnerių įnašai yra lygūs (CK 6.970 str. 2 d.). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Kai rašytinės sutarties nėra, teismas vertina įnašus pinigais, kitu turtu, profesines žinias, įgūdžius ir darbą (CK 6.970 str. 1 d.).
Turto dalybų nesusituokus bylose matyti du skirtingi scenarijai. Jei nė viena šalis nepateikia susistemintų duomenų apie savo išlaidas, o didelė dalis darbų atlikta ūkio būdu, teismas gali pripažinti dalis lygiomis – net jei vieno piniginis įnašas buvo didesnis, o kitas daugiau prisidėjo darbu. Tačiau jei šalys pateikia konkrečius įrodymus, leidžiančius atskirti kiekvieno indėlį, teismas turi juos įvertinti, o ne mechaniškai taikyti lygių dalių prezumpciją.
Kai reikalavimas grindžiamas esminiu turto pagerinimu, teismai pagal analogiją taiko sutuoktinių turtui skirtą CK 3.90 str. 1 d. ir vertina turto vertę prieš pagerinimą ir po jo. Atsižvelgiama tik į tą vertės padidėjimą, kurį lėmė atlikti darbai, o ne į kainų pokyčius rinkoje.
Patarimas: dar prieš kreipdamiesi į teismą susisteminkite savo išlaidas – kokias sumas, kada ir kam mokėjote, kokius darbus atlikote patys. Jei įmanoma, užsakykite statybos darbų sąmatą ar turto vertinimą, kad teismas galėtų palyginti indėlius.
Turto dalybos nesusituokus teisme: kaip vyksta byla
Jei susitarti geruoju nepavyksta, turto dalybos nesusituokus sprendžiamos teisme, pareiškiant ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir dalių nustatymo. Paprastai bylą sudaro šie etapai:
įrodymų surinkimas ir išlaidų suskaičiavimas;
ieškinio parengimas – nurodomas kiekvienas turto objektas ir prašoma dalis;
prireikus – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad turtas nebūtų parduotas bylos metu;
bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, liudytojų apklausa, ekspertizė ar vertinimas;
teismo sprendimas, kurio pagrindu bendroji dalinė nuosavybė įregistruojama Registrų centre.
Visus įrodymus svarbu pateikti jau pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai priimami tik išimtiniais atvejais (CPK 314 str.), o kasaciniame teisme jų teikti nebegalima. Ieškinio senaties klausimą reikia įvertinti kiekvienoje situacijoje atskirai. Bet kuriuo atveju kuo anksčiau kreipsitės, tuo lengviau surinkti mokėjimus ir indėlį patvirtinančius įrodymus.
Pripažinus bendrąją dalinę nuosavybę, toliau galima spręsti dėl naudojimosi tvarkos ar dalies atidalijimo – plačiau rašiau straipsnyje apie buto atidalijimą.
Šią paslaugą galite užsakyti internetu: įvertinsiu Jūsų įrodymus, parengsiu ieškinį ir atstovausiu teisme, kad būtų pripažinta Jums priklausanti turto dalis.
Ką sako teismų praktika?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad bendras gyvenimas, bendro ūkio tvarkymas ir turto kūrimas asmeninėmis lėšomis bei darbu gali patvirtinti sugyventinių susitarimą dėl jungtinės veiklos, tačiau dėl kiekvieno turto objekto sprendžiama atskirai, o turto įregistravimas vieno vardu nėra lemiamas (bylos Nr. e3K-3-169-1120/2024, e3K-3-159-916/2022, e3K-3-133-823/2020, e3K-3-133-421/2019).
Situacija
Teismo sprendimas
Sklypas nupirktas vieno sugyventinio vardu, o kitas pusę kainos sumokėjo vėliau, ką patvirtino pasirašyti raštai ir žinutės.
Sklypas pripažintas bendrąja daline nuosavybe po 1/2 – notarinės sutarties ginčyti nereikėjo, o vėlesnis mokėjimas nepaneigė bendro plano statyti namą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-169-1120/2024).
Namą sklype statė abu: viena šalis skyrė daugiau lėšų, kita – savo darbą ir dalį pinigų, tačiau nė viena nepateikė susistemintų išlaidų duomenų.
Dalys pripažintos lygiomis; teismas pažymėjo, kad bendrą nuosavybę statant galima sukurti net vien darbu, o lygių įnašų prezumpcija nebuvo paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-169-1120/2024).
Butą vieno vardu ir su jo paskola įsigijo vienas sugyventinis, o kitas su artimaisiais atliko remontą ir pirko medžiagas.
Byla grąžinta nagrinėti iš naujo: teismai neįvertino kiekvieno indėlio vertės ir ar pagerinimas buvo esminis, o lygių dalių prezumpcija pritaikyta nepagrįstai, nes šalys teikė konkrečius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-159-916/2022).
Sugyventinis prašė priteisti jam butą, viešajame registre įregistruotą kaip kitos šalies asmeninė nuosavybė.
Ieškinys atmestas; teismas pažymėjo, kad nuosavybės forma sandoryje ir registre nėra lemiama, bet svarbi vertinant susitarimo turinį, o net gyvenant kartu dėl kiekvieno objekto bendros nuosavybės gali būti ir nesusitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-133-823/2020).
Po 15 metų bendro gyvenimo namas su sklypu buvo įregistruotas tik vieno sugyventinio vardu, o kitas augino vaikus, tvarkė ūkį ir turėjo savo pajamų.
Turtas pripažintas bendrąja daline nuosavybe po 1/2 – darbas bendrame ūkyje ir vaikų auginimas taip pat laikomas indėliu į jungtinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-133-421/2019).
Jums tai reiškia, kad turto įregistravimas tik partnerio vardu dar neatima teisės į dalį, tačiau vien bendro gyvenimo neužtenka – reikia įrodyti, kad būtent šį turtą siekėte turėti bendrai, ir parodyti savo indėlį pinigais ar darbu. Kuo konkretesni Jūsų įrodymai apie mokėjimus ir atliktus darbus, tuo didesnė tikimybė, kad teismas pripažins teisingą dalį.
Dažniausi klausimai
Ar galiu reikalauti dalies, jei butas įregistruotas tik partnerio vardu?
Taip, teismas gali pripažinti tokį turtą bendrąja daline nuosavybe, jei įrodysite susitarimą jį įgyti bendrai ir savo indėlį. Pirkimo–pardavimo sutarties ginčyti nebūtina.
Ar užtenka to, kad gyvenome kartu daug metų?
Ne. Bendras gyvenimas yra svarbi aplinkybė, tačiau dėl kiekvieno turto objekto turi būti įrodyta, kad buvo siekiama jį turėti bendrai, ir koks buvo kiekvieno indėlis.
Ar darbas statybose ar remonte laikomas indėliu?
Taip, bendroji nuosavybė gali būti sukurta ne tik pinigais, bet ir darbu, o tvarkant bendrą ūkį – ir darbu namų ūkyje. Remonto atveju svarbu, kad pagerinimas būtų esminis.
Ar teismas visada padalija turtą po lygiai?
Ne visada. Įstatymas preziumuoja lygius įnašus, tačiau jei šalys pateikia konkrečius įrodymus apie savo indėlį, teismas dalis nustato pagal juos.
Ar baldų ir buitinės technikos pirkimas suteikia teisę į buto dalį?
Paprastai ne – laisvai pastatomų baldų, įrankių ar buitinių daiktų pirkimas nelaikomas nekilnojamojo daikto pagerinimu.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio, parengtas pagal 2026 m. spalio mėn. galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir teismų praktiką, ir nėra teisinė konsultacija. Kiekviena situacija skiriasi, todėl prieš priimdami sprendimą pasitarkite dėl savo konkrečios situacijos.
Aprašykite savo problemą
Įvertinsiu ją nemokamai ir atsakysiu asmeniškai per 24 val. – be jokių įsipareigojimų.
Ačiū, užklausą gavau!
Atsakysiu asmeniškai per 24 val. Jūsų nurodytu el. paštu.
Jūsų informacija konfidenciali ir neperduodama tretiesiems asmenims.
Paslaugų kainos
Turto pripažinimas bendrąja nuosavybe
Kartu su kitu asmeniu (sugyventiniu, giminaičiu ar kitu bendraturčiu) investavote į turto įsigijimą ar jo pagerinimą, tačiau nuosavybės teisė įregistruota tik vieno iš jūsų vardu? Jei įrodoma, kad turtas buvo įgytas ar pagerintas bendromis abiejų šalių lėšomis ar darbu, jį galima pripažinti bendrąja daline nuosavybe teismo tvarka, nustatant kiekvienos šalies priklausančią dalį.
Profesionalaus ieškinio dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe parengimas ir pateikimas teismui.
Išsamus konsultavimas apie būtinus įrodymus bei teisminį procesą.
Jei bylos eigoje prireiks papildomų paslaugų, jų kaina bus suderinta su Jumis prieš pradedant darbą — jokių netikėtų mokesčių.
Kartu su kitu asmeniu investavote į turto įsigijimą ar pagerinimą, tačiau nuosavybė įregistruota tik vieno iš Jūsų vardu? Tokį turtą galima pripažinti bendrąja daline nuosavybe teismo tvarka.
Teisme reikia įrodyti, kad turtas įgytas ar pagerintas bendromis abiejų šalių lėšomis ar darbu. Teismas nustato, kokia dalis priklauso kiekvienai šaliai. Užsakę paslaugą, gausite parengtą ir teismui pateiktą ieškinį. Kaina fiksuota, o jei prireiks papildomų paslaugų, jų kainą suderinsime iš anksto.
Ačiū už mano poreikių įsiklausymą, supratimą, idealią konsultaciją, kantrybę, darbą neskaičiuojant valandų, pasiekiamumą, kada tik reikia ir idealiai laimėtą ieškinį!
Dėkoju Jums už greitą, profesionalų darbą!
Paslaugos buvo atliktos labai greitai, aiškiai.
Visais iškilusiais klausimais byloje buvo atsakyta aiškiai, nuosekliai.
Rekomenduoju!
