dr. Julius Paškevičius, LL.M.Teisės mokslų daktaras
Bendraturčiai
Atnaujinta 2026-11-11
Skaitymo laikas ~7 min.
Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas padeda bendraturčiams aiškiai susitarti, kas kuria bendro sklypo dalimi naudojasi, ir išvengti nuolatinių ginčų dėl daržo, kiemo, privažiavimo ar statybų. Šiame straipsnyje paaiškinu, kaip naudojimosi tvarka nustatoma susitarus ir teisme, ką vertina teismas ir ką apie tai sako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
Svarbiausia
Bendraturčiai gali susitarti, kuriomis sklypo dalimis naudosis, atsižvelgdami į savo dalis (CK 4.81 str.).
Nesutarus naudojimosi tvarką nustato teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (CK 4.75 str.).
Notariškai patvirtintas ir įregistruotas susitarimas privalomas ir naujam bendraturčiui.
Teismas pirmenybę teikia ilgą laiką nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
Nustačius naudojimosi tvarką sklypas lieka bendras – atskiri sklypai nesuformuojami.
dr. Julius Paškevičius, LL.M.
Kas yra žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas?
Kai žemės sklypas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiekvienam priklauso idealioji dalis (pavyzdžiui, 1/2), bet ne konkreti sklypo vieta. Sklypas valdomas ir juo naudojamasi bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.). Kai sutarimo nėra, kyla ginčai dėl to, kas gali statyti, sodinti, tverti tvorą ar statyti automobilį.
Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas reiškia, kad kiekvienam bendraturčiui priskiriama konkreti sklypo dalis, kuria jis naudojasi pats, o kai kurios dalys, pavyzdžiui, privažiavimas ar kiemas, gali likti bendro naudojimo. Svarbu žinoti, kad sklypas nepadalijamas ir bendroji nuosavybė nesibaigia. Jei norite tapti atskiro sklypo savininku, reikia sklypo atidalijimo.
Naudojimosi tvarkos nustatymas teisme žingsnis po žingsnio
Trumpai parodau, kaip teisme nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka: kaip pasirengiame bylai, kas vyksta teisme ir kas būna po teismo sprendimo.
1
2
3
Naudojimosi tvarka susitarus
Bendraturčiai gali patys susitarti, kuriomis sklypo dalimis naudosis, atsižvelgdami į savo dalis (CK 4.81 str. 1 d.). Paprastai matininkas parengia sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame pažymimos kiekvieno bendraturčio naudojamos dalys.
Kad susitarimas būtų privalomas ir tam, kuris vėliau įsigis dalį sklypo, jis turi būti notariškai patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 str. 2 d.). Žodinis susitarimas naujo bendraturčio nesaisto, todėl ginčas gali atsinaujinti pasikeitus kaimynams.
Naudojimosi tvarkos nustatymas teisme
Jei bendraturčiai nesutaria, bet kuris jų gali kreiptis į teismą. Teismas pats naudojimosi tvarkos projekto neparengia – jis renkasi iš šalių pateiktų variantų, o netinkamus atmeta. Todėl labai svarbu pateikti gerai parengtą ir pagrįstą sklypo planą.
Ką vertina teismas
Ką tai reiškia praktikoje
Bendraturčių dalis
Naudojamos dalys turi kiek įmanoma atitikti kiekvieno bendraturčio idealiąją dalį
Nusistovėjusi tvarka
Pirmenybė teikiama tvarkai, kurios bendraturčiai ilgą laiką laikėsi, jei nėra svarbių priežasčių nuo jos nukrypti
Statiniai sklype
Žemė po statiniais pirmiausia priskiriama bendraturčiams proporcingai jų dalims tuose statiniuose
Patogumas ir racionalumas
Kiekvienas bendraturtis turi galėti patekti į savo dalį ir ja naudotis pagal paskirtį
Interesų pusiausvyra
Parenkamas abiem šalims priimtiniausias variantas, nepažeidžiantis kitų bendraturčių teisių
Nesutariate su bendraturčiais dėl sklypo?
Aprašykite situaciją – įvertinsiu, kokią naudojimosi tvarką realiausia nustatyti ir kokių dokumentų reikės.
Kaip vyksta žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas?
surenkami nuosavybės dokumentai, Nekilnojamojo turto registro išrašas ir esami sklypo planai;
matininkas parengia žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, prireikus – kelis variantus;
kitiems bendraturčiams raštu pasiūlomas konkretus variantas;
susitarus – sudaroma notarinė sutartis ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre;
nesutarus – teismui pateikiamas ieškinys su planu ir įrodymais apie nusistovėjusią naudojimosi tvarką.
Surinkite įrodymus, kaip sklypu naudotasi iki šiol: senus planus, nuotraukas, tvorų ir želdinių išsidėstymą, kaimynų parodymus. Teismai dažniausiai remiasi būtent ilgą laiką nusistovėjusia tvarka.
Šią paslaugą galite užsakyti internetu: įvertinsiu dokumentus, padėsiu parengti naudojimosi tvarkos variantą, derėsiuosi su kitais bendraturčiais ir, prireikus, atstovausiu Jums teisme.
Ką sako teismų praktika?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką teismas turi priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą – atsižvelgti į bendraturčių dalis ir nesutarimo priežastis, kad tvarka būtų patogi, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (byla Nr. e3K-3-51-403/2019). Pirmenybė teikiama nusistovėjusiai faktinei naudojimosi tvarkai, o nuo jos galima nukrypti tik esant pagrįstoms aplinkybėms (byla Nr. 3K-3-223-403/2022; CK 4.81 str.).
Kaip teismas spręstų Jūsų situaciją?
1
Ar naudojimosi tvarka jau nustatyta ir įregistruota?
Notaro patvirtintas susitarimas arba teismo sprendimas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
2
Ar Jūsų planas atitinka bendraturčių dalis ir nusistovėjusį naudojimąsi?
Kiekvienam tenkantis plotas proporcingas jo daliai, užtikrintas patekimas į kiekvieną dalį, atsižvelgta į statinius.
Atsakykite į klausimus – pamatysite, kokios krypties teismai dažniausiai laikosi panašioje situacijoje.
Tikėtina kryptis
Nustatyta tvarka paprastai nekeičiama
Teisės norma
CK 4.81 str.: notaro patvirtinta ir viešame registre įregistruota naudojimosi tvarka privaloma ir vėliau dalį įgijusiam bendraturčiui.
Teismų išaiškinimas
Nustatyta tvarka turi būti pastovi – ji keičiama tik dėl svarbių priežasčių, kai iš esmės pasikeičia aplinkybės, ir ne vieno bendraturčio sąskaita.
Tikėtina kryptis
Tvarka nustatoma pagal Jūsų planą
Teisės norma
CK 4.75, 4.81 str.: nesutarus naudojimosi tvarką pagal bet kurio bendraturčio ieškinį nustato teismas.
Teismų išaiškinimas
Pirmenybė teikiama projektui, kuris atitinka bendraturčių dalis ir kuo mažiau keičia ilgai nusistovėjusią faktinę tvarką. Projektą turi pateikti ginčą inicijavusi šalis.
Tikėtina kryptis
Planas greičiausiai būtų atmestas
Teisės norma
CK 4.75 str.: bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas ir juo naudojamasi bendraturčių sutarimu, o nesutarus – teismo nustatyta tvarka.
Teismų išaiškinimas
Nukrypimas nuo dalių proporcijos ar plano trūkumai yra pagrindas ieškinį atmesti. Teismas pats projekto nerengia, todėl galima kreiptis iš naujo su kitu planu.
Supaprastintas modelis pagal šiame straipsnyje aptartas bylas. Tai nėra teisinė išvada – kiekvienoje byloje teismas vertina konkrečias aplinkybes.
Kuo baigėsi 20 aptartų bylų
Paspauskite eilutę – pamatysite tos grupės bylas.
Siūlytas planas atmestas
Situacija
Valstybei priklausė 34, o sutuoktiniams 247 kv. m bendro 281 kv. m sklypo; Nacionalinė žemės tarnyba prašė nustatyti naudojimosi tvarką taip, kad valstybei tektų į valstybinės reikšmės mišką patenkanti sklypo dalis, nors joje stovi apie 6 kv. m sutuoktinių ūkinio pastato, pastatyto gavus pačios tarnybos sutikimą.
Teismo sprendimas
Ieškinys atmestas: daliai, užstatytai kitiems priklausančiu teisėtai pastatytu pastatu, naudojimosi tvarkos nustatyti negalima, nes ieškovė pati negalėtų ja naudotis, be to, į tą dalį būtų galima patekti tik per atsakovų dalį; pirmenybė teikiama ilgai nusistovėjusiai faktinei tvarkai, o projektą, kuo mažiau ją keičiantį, privalo pateikti ginčą inicijavusi šalis; miško nuosavybės klausimo naudojimosi tvarka neišsprendžia (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022-10-12, byla Nr. 3K-3-223-403/2022).
Nustatyta tvarka nepakeista
Situacija
Bendraturčiai, pasistatę buto priestatą, prašė leisti be kitos bendraturtės sutikimo įregistruoti naują sklypo planą, kuriame liko tik išorinės ribos ir nebeliko 1998 m. plane pažymėtų kiekvienos pusės naudojamų dalių, pagal kurias jos sesuo buvo išsipirkusi žemę iš valstybės.
Teismo sprendimas
Ieškinys atmestas, žemesnių teismų sprendimai panaikinti: registre įregistruotas planas su pažymėtomis naudojamomis dalimis yra galiojanti naudojimosi tvarka, o sklypo dalį paveldėjusi bendraturtė turi teisėtą lūkestį naudotis juo pagal tas ribas; naujas planas be vidinių ribų šią tvarką iš esmės paneigia, todėl ji teisėtai atsisakė jį pasirašyti; nustatyta tvarka turi būti pastovi ir keičiama tik dėl svarių priežasčių, ne vieno bendraturčio sąskaita (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2020-04-16, byla Nr. e3K-3-106-611/2020).
Siūlytas planas atmestas
Situacija
Bendraturtė, kuriai priklauso 185/474 namų valdos sklypo dalys, prašė nustatyti naują naudojimosi tvarką – asmeniškai jos naudojamą dalį padidinti nuo 102 iki 121 kv. m ir per visą sklypą nutiesti bendro naudojimo taką iki pėsčiųjų tako prie ežero, o kitas bendraturtis priešieškiniu siūlė savo planą, artimą 1995 m. nustatytai tvarkai.
Teismo sprendimas
Ieškinys ir priešieškinis atmesti: pagal ieškovės planą jai tektų 17,5 kv. m daugiau, nei priklauso pagal turimą dalį, o toks nukrypimas nuo proporcingumo yra pakankamas pagrindas ieškinį atmesti, be to, ji nenurodė svarbių priežasčių keisti nusistovėjusią tvarką; atsakovo planas atmestas, nes bendram naudojimui priskyrė žemę ties tik jam priklausančiu ūkiniu pastatu; teismas pats projekto nerengia, todėl bendraturčiai gali kreiptis iš naujo su kitu planu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019-01-03, byla Nr. e3K-3-51-403/2019).
Naudojimosi tvarka nustatyta
Situacija
Trys bendraturčiai po 1/3 valdė 8 022 kv. m sklypą su iš dalies sudegusia ferma, kurioje jų bendrovė gamina pjuvenų briketus; santykiams pašlijus du siūlė vieną planą, trečiasis – kitą, pagal kurį jam tektų sklypo vidurys, o bendra liktų tik 159 kv. m.
Teismo sprendimas
Tvarka nustatyta pagal dviejų bendraturčių planą (jiems 4 855 kv. m, trečiajam 2 561 kv. m, bendrai 606 kv. m): dalys panašios formos ir ribojasi su sklypo kraštais, bendras plotas reikalingas sunkiasvoriam transportui, o fermos dalių įrengimo lygis panašus, todėl kompensacija nepriklauso; sprendimas paliktas nepakeistas (Vilniaus apygardos teismas, 2026-03-03, byla Nr. e2A-10-560/2026).
Nustatyta tvarka nepakeista
Situacija
Namo dalį paveldėjęs bendraturtis prašė pakeisti 2007 m. notarine sutartimi nustatytą tvarką ir 40 kv. m iš kaimynams atskirai priskirtos 191 kv. m dalies paversti bendru taku iki jo įėjimo, nes kaimynai šią dalį atsitvėrė tvora.
Teismo sprendimas
Ieškinys atmestas: nustatyta tvarka keičiama tik dėl svarbių priežasčių, o nuo 2007 m. nei sklypas, nei statiniai, nei dalys nepasikeitė; kaimynai įrengė laiptus, kuriais ieškovas 160 cm pločio taku patenka į savo patalpas, o jo planas turėjo trūkumų ir tenkino tik jo interesus; sprendimas paliktas nepakeistas (Kauno apygardos teismas, 2025-12-22, byla Nr. e2A-2629-390/2025).
Siūlytas planas atmestas
Situacija
Paveldėjęs 576/1182 sklypo dalis, bendraturtis pasistatė tvoras bei terasas ir prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal planą, atkartojantį 2000 m. jo tėvo laikų planą, kuris registre nebuvo įregistruotas, o kita bendraturtė savo dalį gavo pagal planą be pažymėtų naudojimo ribų.
Teismo sprendimas
Ieškinys atmestas: neįregistruotas susitarimas dėl naudojimosi tvarkos naujam bendraturčiui neprivalomas, o faktinė tvarka nebuvo nusistovėjusi; pagal siūlomą planą ieškovas turėtų atskirą stovėjimo vietą ir dar galėtų užstatyti vienintelį įvažiavimą į atsakovės dalį; be to, plane neišskirta, kiek žemės po namu ir prie jo reikia kitiems namo bendraturčiams (Kauno apygardos teismas, 2023-12-14, byla Nr. e2A-1274-1060/2023).
Naudojimosi tvarka nustatyta
Situacija
Du bendraturčiai lygiomis dalimis valdė 18 ha žemės ūkio paskirties sklypą: vienas prašė nustatyti naudojimosi tvarką dalijant sklypą skersai – taip, kaip juo faktiškai naudotasi pastaruosius trejus metus, kitas priešieškiniu siūlė dalyti išilgai, nes kitaip neturėtų privažiavimo nuo pagrindinio kelio cukriniams runkeliams išvežti.
Teismo sprendimas
Ieškinys patenkintas, priešieškinis atmestas: ieškovo planas atitinka bendraturčių dalis ir nusistovėjusią faktinę tvarką, o kiekvienam tenkanti dalis ribojasi su jo paties dirbama gretima žeme; pagal atsakovo planą upelio priežiūra ir pakrantės apsaugos juostos suvaržymai tektų vien ieškovui; privažiavimo nuo pagrindinio kelio nebuvimas tvarkos nepaneigia, nes į savo dalį atsakovas gali patekti kitu keliu ir pats anksčiau siūlė dalyti skersai (Kauno apygardos teismas, 2022-12-22, byla Nr. e2A-1515-924/2022).
Siūlytas planas atmestas
Situacija
Du namo bendraturčiai, pagal 2002 m. rašytinį susitarimą bendrai naudojęsi 555 kv. m sklypo dalimi, susipyko dėl įvažoje statomų ir remontuojamų automobilių, ir kiekvienas prašė teismo padalyti šią dalį pagal savo planą.
Teismo sprendimas
Ieškinys ir priešieškinis atmesti: ieškovo planas keitė ir trečiųjų asmenų naudojamos dalies ribas, mažino bendrai naudotą dalį, faktiškai panaikino įvažiavimą prie kaimyno pastatų ir skaidė sklypą į smulkias nelygiavertes dalis, o atsakovo planas neatitiko tokiems dokumentams keliamų reikalavimų; teismas tik vertina šalių pateiktus projektus ir pats jų nerengia, todėl, kai visi projektai netinkami, turi teisę nenustatyti jokios tvarkos, o bendraturčiai gali kreiptis iš naujo su kitu projektu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-01-22, byla Nr. 3K-3-13/2010).
Nustatyta tvarka nepakeista
Situacija
Bendrovė, nusipirkusi 777/3072 miesto sklypo dalis, kurios vieta dar atkuriant nuosavybės teises buvo pažymėta plane ir tas planas pridėtas prie visų vėlesnių pirkimo sutarčių, prašė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal savo naują planą, teigdama, kad įsigijo tik idealiąją dalį, o jokia tvarka notariškai nesutarta ir registre neįregistruota.
Teismo sprendimas
Bendrovės reikalavimas atmestas, nes naudojimosi tvarka jau buvo nustatyta: žemės sklypo planas yra sudėtinė sandorio dalis ir vienintelis būdas apibrėžti perleidžiamą sklypo dalį, todėl, kai dalies vieta ir ribos buvo pažymėtos plane, niekieno neginčytos, o pirkėjas sutartyje patvirtino sklypą apžiūrėjęs ir įsipareigojo laikytis plane nurodytų ribų, jis įsigijo konkrečią, o ne tik idealiąją dalį ir daugiau teisių, nei turėjo ankstesni savininkai, neįgijo; tvarka nustatoma tik tada, kai neaišku, kas kuria dalimi naudojasi (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-04-16, byla Nr. 3K-3-153/2010).
Nustatyta tvarka nepakeista
Situacija
Bendraturtė, kuriai 2001 m. teismo sprendimu pagal jos pačios siūlytą planą paskirta naudotis dviem atskiromis sklypo dalimis priešinguose jo kraštuose, po septynerių metų prašė pakeisti tvarką ir skirti jai vieną 842 kv. m plotą, nes nugriauta dalis statinių ir ji ketina statytis namą, o atsakovė savo dalimi seniai nesinaudoja.
Teismo sprendimas
Ieškinys atmestas ir teismo nustatyta tvarka nepakeista: nustatytą naudojimosi tvarką galima keisti tik išskirtiniais atvejais, kai po ankstesnio sprendimo atsiranda objektyvi būtinybė, o ją turi įrodyti keisti prašantis bendraturtis; ieškovės iniciatyva nugriauti keli menkaverčiai priestatai tokia aplinkybė nėra, ketinimą statytis namą ji buvo išreiškusi dar iki ankstesnio sprendimo, o tai, kad kita bendraturtė savo dalimi nesinaudoja, esminės reikšmės neturi; kitaip būtų paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo galia (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-05-25, byla Nr. 3K-3-234/2010).
Siūlytas planas atmestas
Situacija
Sutuoktiniai, su kaimyne po lygiai valdantys 914 kv. m sklypą su dviem gyvenamaisiais namais, bendru kiemu, vartais ir stoginėmis, prašė padalyti sklypą naudotis per pusę nepaliekant jokios bendros dalies, įsirengti sau atskirą įvažiavimą iš gatvės ir leisti kaimynei nugriauti savo stoginę arba per ją įsirengti praėjimą iki ūkinio pastato.
Teismo sprendimas
Ieškinys atmestas (atmestas ir kaimynės priešieškinis): kaimynei tektų netaisyklingos formos, nekompaktiška dalis, prie jos ūkinio pastato nebūtų įmanoma privažiuoti, o reikalavimas pačiai sunaikinti teisėtą savo statinį neproporcingai ribotų jos nuosavybę; naujam įvažiavimui iš gatvės nepateiktas gatvės savininko rašytinis sutikimas; teismas kartu išaiškino, kad licencijuoto matininko parengto naudojimosi tvarkos plano derinti su žemėtvarkos institucijomis nereikia, o atmetus ieškinį galima kreiptis iš naujo su tinkamu projektu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-10-26, byla Nr. 3K-3-416/2010).
Siūlytas planas atmestas
Situacija
Aštuonių butų namo gyventoja, kaip ir kiti išsipirkusi po aštuntadalį 1985 kv. m sklypo, prašė nustatyti naudojimosi juo tvarką pagal savo matininkų planą, kaimynas priešieškiniu siūlė kitą planą, o dauguma gyventojų prieštaravo abiem, nes sklypu jau daug metų naudotasi pagal dar 2002 m. plane užfiksuotą tvarką.
Teismo sprendimas
Ieškinys ir priešieškinis atmesti: sprendžiant tokius ginčus svarbi nusistovėjusi ilgalaikė faktinė naudojimosi tvarka, o ją keisti prašanti šalis turi pateikti projektą, kuris ją paveiktų mažiausiai; ieškovės planas šią tvarką keitė iš esmės ir su juo argumentuotai nesutiko penki iš aštuonių naudotojų, o kaimyno planas dar ir išskaidė dalis; nustatant tvarką būtina atsižvelgti ir į sklype esančias tinklų apsaugos zonas; atmetus planą, galima kreiptis į teismą iš naujo su kitu projektu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2011-07-18, byla Nr. 3K-3-326/2011).
Naudojimosi tvarka nustatyta
Situacija
Trys gyvenamojo namo bendraturčiai prašė nustatyti naudojimosi 633 kv. m sklypu tvarką pagal planą, kuriame žemė aplink namą ir esamas kelias į kiemą lieka bendri, o ketvirta bendraturtė siūlė savo planą – teritorija prie namo tektų jai vienai, kitiems liktų 0,71 m pločio takas iki sandėliukų, o į kiemą reikėtų tiesti naują kelią.
Teismo sprendimas
Tvarka nustatyta pagal trijų bendraturčių planą: jis atitinka ilgą laiką faktiškai susiklosčiusį naudojimąsi, nereikalauja naujų takų, vartų ar kelio, o bendra žemė aplink namą leidžia visiems prieiti prie sienų jas remontuoti ir mažina konfliktų tikimybę; atsakovei skirtas plotas atitinka jos dalį, nors yra ne viename masyve; bendraturčio, kuris siekia tik savo interesų ir siūlo kitiems savo lėšomis persodinti medžius bei tiesti naują kelią, reikalavimų teismas gali nepaisyti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2011-11-08, byla Nr. 3K-3-481/2011).
Naudojimosi tvarka nustatyta
Situacija
Du namo valstybinėje žemėje bendraturčiai prašė padalyti sklypą naudotis pagal matininko planą: abiem po 345 kv. m atskirai, o 329 kv. m plotą prie namo palikti bendrai, bet pirmosios instancijos teismas bendro ploto tvarkos nenustatė ir paliko šalims susitarti pačioms.
Teismo sprendimas
Naudojimosi tvarka nustatyta visam sklypui pagal pateiktą planą – kiekvienam po 345 kv. m atskirai ir 329 kv. m plotas abiem bendrai, nurodant kiekvieno dalį jame: kadangi tarp bendraturčių nuolat kildavo konfliktų dėl sklypo naudojimo, bendro ploto klausimo palikti spręsti patiems negalima, nes teisinę taiką užtikrina tik viso sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2017-04-19, byla Nr. e3K-3-192-684/2017).
Naudojimosi tvarka nustatyta
Situacija
1057/2849 namų valdos sklypo savininkas, daugelį metų naudojęsis puse sklypo ir pasistatęs joje garažą bei šiltnamį, prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo planą – jam platesnė priekinė dalis, kitoms bendraturtėms galinė, o jos, dalis įgijusios 2017 m., siūlė sklypą padalyti į dvi išilgines dalis pagal turimas dalis.
Teismo sprendimas
Nustatyta naudojimosi sklypu tvarka pagal atsakovių planą: joms paskirta 1464 kv. m, ieškovui – 864 kv. m (9,34 m pločio) išilginė dalis, o 521 kv. m prie pastatų palikta naudotis bendrai; abi dalys taisyklingos formos, apylygio naudingumo, visiems užtikrintas priėjimas prie statinių; naudojimasis didesniu plotu, nei priklauso pagal dalį, teisės į jį nesukuria, o statiniai bendrame sklype pastatyti be bendraturčių sutikimo; 28 kv. m didesnis bendras plotas nėra lemiamas, kai jo reikia privažiuoti prie pastatų (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2019-11-27, byla Nr. 3K-3-367-695/2019).
Siūlytas planas atmestas
Situacija
497/1605 daugiabučio namo sklypo savininkė prašė nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal matininko planą, pagal kurį jai atskirai tektų 118 kv. m kiemo, o valstybei, turinčiai didžiausią – 697/1605 – dalį, būtų palikta naudotis tik bendrais plotais; su kitais bendraturčiais ji sudarė taikos sutartį, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba su planu nesutiko.
Teismo sprendimas
Taikos sutartis nepatvirtinta ir ieškinys atmestas: naudojimosi tvarka negali suteikti pirmenybės vienam bendraturčiui kitų sąskaita, o plane didžiausios dalies savininkei valstybei nenumatyta jokia atskirai naudojama dalis ir kieme tam nebelieka vietos, todėl pažeidžiami ir valstybės, ir žemės neišsipirkusių butų savininkų interesai; tinkamą projektą turi pateikti tvarkos siekiantis bendraturtis – teismas jo už šalis nerengia; atsisakymas tvirtinti projektą neužkerta kelio kreiptis į teismą iš naujo su kitu projektu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2020-12-22, byla Nr. e3K-3-351-701/2020).
Siūlytas planas atmestas
Situacija
Bendrovė, valdanti daugiabučio pirmo aukšto parduotuves, kiemo automobilių aikštelę ir beveik pusę sklypo, prašė nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią didžioji aikštelės dalis tektų jai, o butų savininkų bendrijos priešieškiniu prašė visą sklypą palikti naudoti bendrai.
Teismo sprendimas
Abu reikalavimai atmesti: aikštelė, įrengta namo gyventojų automobiliams, yra viso daugiabučio priklausinys, todėl butų savininkai turi teisę ja naudotis, net jei ji įregistruota tik bendrovės vardu, ir jos plotas negali būti dalijamas kaip laisva žemė; bendrovė be to klaidingai skaičiavo dalis – žemę po pastatais reikia skirti proporcingai pastatų dalims, o pastatams aptarnauti ir privažiuoti reikalingą žemę – lygiomis dalimis; bendrijų planas, palikęs visą sklypą bendrą, iš viso nenustatė jokios naudojimosi tvarkos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2025-05-06, byla Nr. e3K-3-81-403/2025).
Naudojimosi tvarka nustatyta
Situacija
Bendraturčiai, valdantys apie penktadalį 4,4 ha sklypo prie ežero, prašė nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią jiems tektų beveik pusė viso ežero kranto, nes jų dalis esą apaugusi krūmais, stačiu šlaitu, o kitų bendraturčių – išvalyta ir patogi.
Teismo sprendimas
Tvarka nustatyta pagal kitų bendraturčių planą, kuriame ieškovams tenka apie 60 m iš 291 m pakrantės: ežero pakrantė yra vertingiausia sklypo dalis, todėl ir ji turi būti skirstoma proporcingai bendraturčių dalims, o ieškovų planas nepagrįstai teikė pirmenybę jiems; vietos apžiūra parodė, kad ieškovų dalis net geriau sutvarkyta – įrengta maudyklė, nusileidimas prie vandens, o savo lėšomis sutvarkyta pakrantė nesuteikia teisės į didesnę jos dalį (Kauno apygardos teismas, 2022-12-22, byla Nr. e2A-1452-390/2022).
Naudojimosi tvarka nustatyta
Situacija
Ūkininkė, varžytynėse nusipirkusi 1,9 ha iš 6,79 ha žemės ūkio sklypo, prašė nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią abiem tektų ir dirbamos, ir miško žemės, o kitas bendraturtis reikalavo jai skirti tik mišku apaugusią dalį, nes taip sklypu ilgus metus naudojosi ankstesnė savininkė.
Teismo sprendimas
Tvarka nustatyta pagal ūkininkės planą: ankstesnių bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nebuvo patvirtintas notaro ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl naujai bendraturtei neprivalomas, o registre nebuvo jokios naudojimosi tvarkos; jos planas skiria abiem taisyklingas, idealiąsias dalis atitinkančias dalis, didžioji dirbamos žemės dalis vis tiek lieka kitam bendraturčiui, o patekimo į sklypą sąlygos abiem vienodos (Kauno apygardos teismas, 2025-04-15, byla Nr. e2A-676-950/2025).
Naudojimosi tvarka nustatyta
Situacija
Sūnus, paveldėjęs pusę 12 arų namų valdos sklypo, prašė nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią jam tektų ir 35 kv. m plotas prie ūkinio pastato, kur kita bendraturtė be sutikimo pasistatė malkinę su šuns voljeru ir taip užtvėrė jam kelią į jo sklypo dalį.
Teismo sprendimas
Tvarka nustatyta pagal ieškovo planą – abiem po 421 kv. m vientisų dalių, kiemas ir įvažiavimas lieka bendri – ir atsakovė įpareigota per 30 dienų ginčo plotą atlaisvinti: 2003 m. planas notaro nepatvirtintas ir neįregistruotas, malkinė pastatyta be bendraturčio sutikimo, yra laikina, be pamatų, todėl ją galima perkelti į savo dalį, o atskiro mažo ploto skyrimas ir užtvertas praėjimas skatintų naujus konfliktus (Klaipėdos apygardos teismas, 2026-03-05, byla Nr. e2A-211-889/2026).
Grafike – tik šiame straipsnyje aptartos bylos, tai nėra visos teismų praktikos statistika.
Iš šios praktikos matyti, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas teisme pasiseka tada, kai pateiktas kokybiškas planas, atitinkantis bendraturčių dalis, įvertinantis sklype esančius statinius ir jų priklausinius bei besiremiantis ilgą laiką nusistovėjusiu naudojimusi. Teismai saugo jau įregistruotą ar nusistovėjusią tvarką, todėl ją pakeisti sudėtinga, o plano trūkumai gali lemti ieškinio atmetimą. Teismas pats plano nerengia, todėl netinkamus projektus atmeta, o registre neįregistruotas susitarimas naujam bendraturčiui neprivalomas.
Ar naudojimosi tvarką galima nustatyti be kito bendraturčio sutikimo?
Taip. Jei bendraturčiai nesutaria, naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal bet kurio bendraturčio ieškinį nustato teismas.
Ar nustačius naudojimosi tvarką sklypas padalijamas?
Ne. Sklypas lieka bendras, o bendraturčiai lieka bendrasavininkiais – nustatoma tik tai, kas kuria sklypo dalimi naudojasi. Norint tapti atskiro sklypo savininku, reikia atidalijimo.
Ar naudojimosi tvarka galioja naujam savininkui?
Jei bendraturčių susitarimas notariškai patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis privalomas ir tam, kuris vėliau įgyja dalį sklypo.
Ar galima pakeisti teismo nustatytą naudojimosi tvarką?
Galima, tačiau reikia įrodyti, kad nuo ankstesnio sprendimo objektyviai pasikeitė aplinkybės ir nauja tvarka nepažeis kitų bendraturčių interesų.
Kokių dokumentų reikia?
Reikia nuosavybės dokumentų ir matininko parengto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, kuriame pažymėtos kiekvieno bendraturčio naudojamos dalys.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio, parengtas pagal 2026 m. spalio mėn. galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir teismų praktiką, ir nėra teisinė konsultacija. Kiekviena situacija skiriasi, todėl prieš priimdami sprendimą pasitarkite dėl savo konkrečios situacijos.
Gaukite nemokamą įvertinimą
Aprašykite savo situaciją – įvertinsiu ją ir atsakysiu asmeniškai.
Ačiū, užklausą gavau!
Atsakysiu asmeniškai per 24 val. Jūsų nurodytu el. paštu.
Jūsų informacija konfidenciali ir neperduodama tretiesiems asmenims.
Kai su kitu bendraturčiu kyla nesutarimų, kas kuria namo, sklypo ar patalpų dalimi gali naudotis, tai galima teisme nustatyti tvarką, kuria kiekvienam bendraturčiui priskiriama konkreti turto dalis naudotis, atsižvelgiant į bendraturčių dalis ir realias turto naudojimo galimybes.
Profesionalaus ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo parengimas ir pateikimas teismui.
Išsamus konsultavimas apie būtinus įrodymus bei teisminį procesą.
Elektroninės bylos užvedimas teisme, kad galėtumėte patogiai sekti teisminį procesą per platformą e.teismas.lt.
Matininko parengto naudojimosi tvarkos plano įvertinimas ir pagrindimas.
Jei bylos eigoje prireiks papildomų paslaugų, jų kaina bus suderinta su Jumis prieš pradedant darbą — jokių netikėtų mokesčių.
Kai su kitu bendraturčiu nesutariate, kas kuria namo, sklypo ar patalpų dalimi gali naudotis, naudojimosi tvarką galima nustatyti teisme.
Teismas kiekvienam bendraturčiui priskiria konkrečią turto dalį naudotis, atsižvelgdamas į bendraturčių dalis ir nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Turtas lieka bendras, tačiau baigiasi ginčai dėl to, kas kur gali statyti, sodinti ar gyventi. Kaina fiksuota, o jei prireiks papildomų paslaugų, jų kainą suderinsime iš anksto.
Kiekvienas atsiliepimas susietas su tikra byla – galite perskaityti, kokia buvo situacija ir kaip ji baigėsi.
PaveldėjimasLaimėta byla
Ačiū už mano poreikių įsiklausymą, supratimą, idealią konsultaciją, kantrybę, darbą neskaičiuojant valandų, pasiekiamumą, kada tik reikia ir idealiai laimėtą ieškinį!
Dėkoju Jums už greitą, profesionalų darbą! Paslaugos buvo atliktos labai greitai, aiškiai. Visais iškilusiais klausimais byloje buvo atsakyta aiškiai, nuosekliai. Rekomenduoju!