dr. Julius Paškevičius, LL.M.Teisės mokslų daktaras
Paveldėjimas
Atnaujinta 2026-11-11
Skaitymo laikas ~8 min.
Paveldėjimas užsienyje – tai atvejai, kai palikėjas gyveno ar mirė užsienyje, turtas yra keliose valstybėse arba įpėdiniai gyvena kitoje šalyje nei palikėjas. Šiame straipsnyje paaiškinu, kurios šalies notarai ir teismai tvarko tokį paveldėjimą, kurios šalies teisė taikoma, kaip nustatoma palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje ir ką daryti, kai Lietuvos notaras atsisako vesti paveldėjimo bylą.
Svarbiausia
Kai palikėjas mirė 2015 m. rugpjūčio 17 d. ar vėliau, ES valstybėse taikomas Reglamentas (ES) Nr. 650/2012. Jis netaikomas Danijoje ir Airijoje, o Jungtinė Karalystė jame nedalyvavo.
Pagrindinis kriterijus – palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta mirties dieną. Tos valstybės institucijos tvarko visą palikimą, ir taikoma tos valstybės teisė.
Lietuvoje paveldėjimo bylą veda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.4 str.). Jei notaras atsisako, palikimo atsiradimo vietą gali nustatyti teismas.
Palikimą reikia priimti per 3 mėnesius. Gyvenant užsienyje tai galima padaryti per įgaliotinį arba faktiškai valdant turtą, o praleistą terminą teismas gali atnaujinti.
dr. Julius Paškevičius, LL.M.
Paveldėjimas užsienyje: kurios šalies notarai ir teismai sprendžia?
Kai palikėjas mirė 2015 m. rugpjūčio 17 d. ar vėliau, ES valstybės narės (išskyrus Daniją ir Airiją) taiko Reglamentą (ES) Nr. 650/2012. Pagal jo 4 straipsnį jurisdikciją dėl viso palikimo turi tos valstybės narės institucijos, kurioje palikėjas mirties dieną turėjo įprastinę gyvenamąją vietą. Įprastinė gyvenamoji vieta – tai ne deklaruotas adresas, o vieta, kurioje buvo palikėjo gyvenimo centras: namai, šeima, darbas, kasdienis gyvenimas.
Tai reiškia, kad paveldėjimas neskaidomas pagal turto buvimo vietą. Jei palikėjas pastaruosius metus gyveno Vokietijoje, paveldėjimas paprastai tvarkomas Vokietijoje, net jei didžioji turto dalis – butas ir sąskaitos – liko Lietuvoje. Ir atvirkščiai: jei gyvenimo centras liko Lietuvoje, visas palikimas tvarkomas Lietuvoje, nors palikėjas mirė užsienyje.
Palikimo atsiradimo vietos nustatymas teisme žingsnis po žingsnio
Trumpai parodau, kaip teisme nustatoma palikimo atsiradimo vieta: kaip pasirengiame bylai, kas vyksta teisme ir kas būna po teismo sprendimo.
1
2
3
Paveldėjimas užsienyje: kurios šalies teisė taikoma?
Bendroji taisyklė: visam palikimui taikoma valstybės, kurioje palikėjas mirties dieną turėjo įprastinę gyvenamąją vietą, teisė (Reglamento 21 str. 1 d.). Išimties tvarka, jei aišku, kad palikėjas buvo akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita valstybe, taikoma tos valstybės teisė (21 str. 2 d.).
Palikėjas gali ir pats pasirinkti savo pilietybės valstybės teisę – tai išreiškiama testamente (Reglamento 22 str.). Pavyzdžiui, Ispanijoje gyvenantis Lietuvos pilietis testamente gali nurodyti, kad jo palikimui taikoma Lietuvos teisė.
Kai Reglamentas netaikomas (pavyzdžiui, palikėjas mirė iki 2015 m. rugpjūčio 17 d.), Lietuvoje taikomas CK 1.62 straipsnis: paveldėjimui taikoma palikėjo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o nekilnojamojo turto paveldėjimui – valstybės, kurioje tas turtas yra, teisė.
Palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Lietuvoje paveldėjimo bylą veda palikimo atsiradimo vietos notaras. Pagal CK 5.4 straipsnį palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta. Jei palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, ja laikoma vieta, kurioje jis paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno. Jei jis gyveno keliose vietose – jo ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta: kur yra turtas ar didžioji jo dalis, kur gyveno sutuoktinis ar kartu gyvenęs vaikas.
Problema dažniausiai kyla, kai palikėjas buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ar mirė užsienyje. Notaras remiasi registrų duomenimis ir gali atsisakyti priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pagal dokumentus palikėjas gyveno ne Lietuvoje. Tačiau deklaruota vieta ir tikroji gyvenamoji vieta – ne tas pats.
Kilus ginčui, palikimo atsiradimo vietą suinteresuotų asmenų prašymu nustato teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes (CK 5.4 str. 4 d.). Teismui reikia įrodyti, kad palikėjo gyvenimo centras liko Lietuvoje: čia buvo jo namai ir daiktai, artimieji, gydymo įstaiga, banko sąskaitos, o išvykimas buvo laikinas, pavyzdžiui, darbui ar gydymui. Įsiteisėjus teismo sprendimui, paveldėjimą galima tvarkyti Lietuvos notarų biure.
Notaras atsisakė vesti paveldėjimo bylą?
Aprašykite situaciją – įvertinsiu, ar galima įrodyti, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, ir kokių įrodymų reikės.
Pagal CK 5.50 straipsnį palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos vienu iš dviejų būdų:
pateikiant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui – tai galima padaryti ir per įgaliotinį, kuriam išduotas notarinis įgaliojimas;
faktiškai pradedant valdyti turtą – rūpinantis juo kaip savo: mokant mokesčius, prižiūrint namą ar butą, pasiimant palikėjo daiktus. Tam nebūtina pačiam būti Lietuvoje, turtą galima prižiūrėti ir per artimuosius.
Užsienyje gyvenantiems įpėdiniams trijų mėnesių terminas dažnai praeina nepastebimai: apie mirtį sužinoma per vėlai, o dokumentų iš kitos valstybės tenka laukti mėnesiais. Tokiu atveju teismas gali atnaujinti praleistą terminą, jei pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimą po termino galima priimti ir be teismo, jei sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai (CK 5.57 str.).
Europos paveldėjimo pažymėjimas
Europos paveldėjimo pažymėjimas skirtas įpėdiniams, kuriems savo teises reikia įrodyti kitoje ES valstybėje narėje. Juo galima įrodyti, kas yra įpėdiniai, kokios jų dalys ir koks konkretus turtas jiems atitenka (Reglamento 63 str.). Pavyzdžiui, jei paveldėjimas sutvarkytas Lietuvoje, o palikėjui priklausė sąskaita Latvijos banke, pažymėjimas padeda ją paveldėti nekartojant visos procedūros Latvijoje.
Paveldėjimas užsienyje: kokių dokumentų reikės?
Mirties įrašas. Jei palikėjas mirė užsienyje, Lietuvos notaras paprastai prašo, kad mirtis būtų įregistruota Lietuvoje.
Giminystės dokumentai. Gimimo ir santuokos liudijimai, įrodantys ryšį su palikėju. Ypač tais atvejais, kai paveldi broliai, seserys, sūnėnai ar dukterėčios, reikia įrodyti visą giminystės grandinę.
Vertimai ir tvirtinimas. Užsienio dokumentai verčiami į lietuvių kalbą. Dokumentams iš kitų valstybių paprastai reikia apostilės arba legalizavimo, o Reglamento taikymo srityje ES valstybėse narėse išduotų dokumentų legalizuoti nereikia (74 str.).
Įrodymai apie gyvenamąją vietą. Jei ginčijama palikimo atsiradimo vieta – nekilnojamojo turto, sąskaitų, sveikatos priežiūros, artimųjų liudijimai ir kiti duomenys, rodantys, kur buvo palikėjo gyvenimo centras.
Dokumentų gavimas iš kitos valstybės gali užtrukti ilgiau nei trys mėnesiai. Jei matote, kad nespėsite, kreipkitės į notarą su tais dokumentais, kuriuos turite, ir išsaugokite įrodymus, kodėl kitų gauti nepavyko – jie praverčia prašant teismo atnaujinti terminą.
Ką sako teismų praktika?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, remdamasis Reglamentu (ES) Nr. 650/2012, yra išaiškinęs, kad notaras Lietuvoje gali būti kompetentingas priimti įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal nacionalinę teisę, tačiau kilusį ginčą sprendžia teismas, kompetentingas pagal reglamento nuostatas (2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020). Kai notaras atsisako užvesti paveldėjimo bylą dėl palikėjo gyvenamosios vietos užsienyje, praktikoje kreipiamasi į teismą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo.
Kaip teismas spręstų Jūsų situaciją?
1
Ar palikėjo turtas, šeima ir pagrindiniai reikalai buvo Lietuvoje?
Nekilnojamasis turtas, darbas ar pensija, banko sąskaita, artimieji – nors gyvenamoji vieta buvo deklaruota užsienyje.
2
Ar Lietuvoje liko palikėjo nekilnojamasis turtas?
Jei palikėjas nuolat gyveno užsienyje, svarbu, kur yra jo turtas ar pagrindinė turto dalis.
Atsakykite į klausimus – pamatysite, kokios krypties teismai dažniausiai laikosi panašioje situacijoje.
Tikėtina kryptis
Teismas gali nustatyti palikimo atsiradimo vietą Lietuvoje
Teisės norma
CK 5.4 str.: palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta.
Teismų išaiškinimas
Gyventojų registro įrašas yra tik vienas iš kriterijų – lemia, kur buvo palikėjo interesų centras: turtas, darbas, gydymas, asmeniniai ryšiai.
Tikėtina kryptis
Vieta gali būti nustatyta pagal turto buvimo vietą
Teisės norma
CK 5.4 str.: kai nuolatinės gyvenamosios vietos nustatyti negalima, palikimo atsiradimo vieta nustatoma pagal turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietą.
Teismų išaiškinimas
Kai Lietuvoje yra vienintelis ar visas palikėjo turtas, teismai palikimo atsiradimo vietą nustato čia; kartu galima prašyti nustatyti ir faktinį palikimo priėmimą.
Tikėtina kryptis
Palikimo atsiradimo vietos Lietuvoje nustatyti greičiausiai nepavyktų
Teisės norma
CK 5.4 str.: palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta.
Teismų išaiškinimas
Teismai vertina faktinius palikėjo ryšius su Lietuva, ne vien registro įrašą; jei nei interesų centras, nei turtas nebuvo Lietuvoje, paveldėjimas tvarkomas užsienyje.
Supaprastintas modelis pagal šiame straipsnyje aptartas bylas. Tai nėra teisinė išvada – kiekvienoje byloje teismas vertina konkrečias aplinkybes.
Kuo baigėsi 20 aptartų bylų
Paspauskite eilutę – pamatysite tos grupės bylas.
Nustatyta palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Situacija
Motina norėjo priimti užsienyje mirusio sūnaus palikimą, tačiau notarė atsisakė vesti paveldėjimo bylą, nes sūnus buvo deklaravęs išvykimą, nors jis Lietuvoje turėjo butą, draudė turtą, lankėsi pas gydytojus, o užsienyje tik dirbo ir nuomojosi būstą.
Teismo sprendimas
Teismo nustatytas faktas, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, liko galioti, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad notarė pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą: kai pagal registrą palikėjas gyveno užsienyje, notaras pats nesprendžia ginčytinų aplinkybių, todėl palikimo atsiradimo vietą pirmiausia turi nustatyti teismas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2021-02-10, byla Nr. e3K-3-1-378/2021).
Nustatyta palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Situacija
Notarė atsisakė vesti paveldėjimo bylą sūnui, kuriam motina testamentu paliko butą Lietuvoje, nes motina buvo deklaravusi išvykimą į Vokietiją ir ten mirė, nors kito turto nei Lietuvoje ji neturėjo.
Teismo sprendimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nutartį panaikinti notarės atsisakymą ir įpareigoti ją užvesti paveldėjimo bylą pagal turto buvimo vietą bei išduoti liudijimą: palikimo atsiradimo vieta gali būti laikoma ir paveldimo turto buvimo vieta, o įpėdinis sutiko su Lietuvos jurisdikcija (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2020-11-04, byla Nr. e3K-3-422-378/2020).
Prašymas atmestas
Situacija
Vokietijoje gyvenanti dukra Lietuvos notarui pasirašė pareiškimą dėl Vokietijoje mirusio tėvo palikimo priėmimo, o paskui sužinojo apie 40 518 Lt tėvui permokėtą pensiją ir prašė pripažinti palikimo priėmimą negaliojančiu, nes tėvo gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje.
Teismo sprendimas
Ieškinys atmestas, palikimo priėmimas liko galioti: dukra palikimą priėmė savo valia, prieš tai neišsiaiškinusi tėvo skolų, todėl turi prisiimti pasekmes, o Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas paveldimas pagal Lietuvos teisę nepriklausomai nuo palikėjo gyvenamosios vietos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012-03-01, byla Nr. 3K-3-66/2012).
Užsienio sprendimai ir dokumentai Lietuvoje
Situacija
Buvusi palikėjo žmona prašė Lietuvoje pripažinti Izraelio teismo sprendimus, pagal kuriuos ji paveldi palikėjo namą ir žemės sklypą Lietuvoje bei pajamas iš jų.
Teismo sprendimas
Lietuvos apeliacinis teismas pripažino tik sprendimų dalį dėl jos valios priimti palikimą ir pajamų iš turto, o dalį dėl namo ir sklypo atsisakė pripažinti: bylos dėl Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto priklauso išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai (Lietuvos apeliacinis teismas, 2022-08-11, byla Nr. e2T-68-407/2022).
Užsienio sprendimai ir dokumentai Lietuvoje
Situacija
Sūnus prašė Lietuvoje pripažinti Vokietijos teismo išduotą paveldėjimo liudijimą, pagal kurį tėvo kilnojamąjį turtą Vokietijoje ir nekilnojamąjį turtą Lietuvoje lygiomis dalimis paveldi jis ir kita įpėdinė.
Teismo sprendimas
Lietuvos apeliacinis teismas liudijimą pripažino tik dėl kilnojamojo turto Vokietijoje, o dėl nekilnojamojo turto Lietuvoje atsisakė: jo paveldėjimui taikoma Lietuvos teisė, o ginčai priklauso tik Lietuvos teismams (Lietuvos apeliacinis teismas, 2013-09-11, byla Nr. 2T-61/2013).
Prašymas atmestas
Situacija
Sūnus prašė įpareigoti notarą užvesti tėvo paveldėjimo bylą pagal buto Lietuvoje vietą, nors tėvas buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos.
Teismo sprendimas
Kauno apygardos teismas paliko galioti nutartį skundą atmesti: kai pagal registrą palikėjas gyveno užsienyje, notaras pats nesprendžia, kur atsirado palikimas, todėl įpėdiniai šį faktą turi nustatyti teisme (Kauno apygardos teismas, 2023-12-19, byla Nr. e2S-1573-921/2023).
Nustatyta palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Situacija
Sūnus išvyko studijuoti į užsienį ir 2015 m. deklaravo išvykimą, apie 2020 m. grįžo gyventi pas tėvus ir nuo 2021 m. dirbo Lietuvoje, tačiau gyvenamosios vietos iš naujo nedeklaravo, todėl motina po jo mirties negalėjo kreiptis į notarą.
Teismo sprendimas
Apeliacinis teismas panaikino sprendimą atmesti pareiškimą ir nustatė palikimo atsiradimo vietą Lietuvoje: registro įrašas yra tik vienas iš kriterijų, o darbas, banko sąskaita, pensijų kaupimas ir asmeniniai ryšiai rodė čia buvusį interesų centrą (Kauno apygardos teismas, 2023-10-19, byla Nr. e2A-969-390/2023).
Užsienio sprendimai ir dokumentai Lietuvoje
Situacija
Latvijoje gyvenusios palikėjos dukra pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė Rygos notarui, o Lietuvos notaras jos atstovui išdavė liudijimą dokumentams apie namo dalį Lietuvoje rinkti; šį liudijimą ginčijo moteris, siekianti tą namo dalį įgyti pagal įgyjamąją senatį.
Teismo sprendimas
Kauno apygardos teismas paliko galioti nutartį liudijimą panaikinti: Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto paveldėjimui taikoma Lietuvos teisė, todėl pareiškimas Latvijos notarui nėra tinkamas palikimo priėmimas – reikėjo kreiptis į Lietuvos konsulinę įstaigą ar notarą (Kauno apygardos teismas, 2015-06-03, byla Nr. 2S-1206-259/2015).
Nustatyta palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Situacija
Dukra tik po motinos mirties sužinojo, kad pusė buto Lietuvoje priklausė prieš daug metų Rusijoje mirusiam tėvui, ir prašė nustatyti jo palikimo atsiradimo vietą Lietuvoje bei atnaujinti terminą palikimui priimti.
Teismo sprendimas
Pareiškimas patenkintas: Rusijoje tėvas turto neturėjo, o Lietuvoje liko jo vienintelis turtas ir ryšys su dukra, todėl nustatyta palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje ir atnaujintas terminas palikimui priimti (Kauno apylinkės teismas, 2026-04-08, byla Nr. e2YT-11684-986/2026).
Nustatyta palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Situacija
Valstybė siekė paveldėti daugiau nei prieš 30 metų mirusio žmogaus akcijas Lietuvos bendrovėje, nes jo dukra palikimo nepriėmė, tačiau notaras liudijimo neišdavė, kol nenustatyta palikimo atsiradimo vieta.
Teismo sprendimas
Palikimo atsiradimo vieta nustatyta Lietuvoje, akcijas išleidusios bendrovės buveinės adresu: duomenų apie palikėjo gyvenamąją vietą neišliko, todėl vieta nustatyta pagal žinomo turto buvimo vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2026-03-26, byla Nr. e2YT-10023-1098/2026).
Nustatyta palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Situacija
Moteris, kuri su vyru metų metus dirbdavo Airijoje ir grįždavo į Lietuvą, prašė nustatyti, kad Airijoje mirusio vyro, deklaravusio išvykimą, palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje.
Teismo sprendimas
Pareiškimas patenkintas: Airijoje vyras buvo tik laikinai dėl darbo, o Lietuvoje turėjo žemės sklypą, čia grįždavo, leido uždarbį ir sudarinėjo sandorius, todėl Lietuva pripažinta palikimo atsiradimo vieta (Tauragės apylinkės teismas, 2026-03-16, byla Nr. e2YT-1976-1213/2026).
Nustatyta vieta ir faktinis palikimo priėmimas
Situacija
Motina mirė užsienio valstybėje, kurioje tik dirbo ir būstą nuomojosi, o jos namų valdą Lietuvoje po mirties perėmė ir kaip savu turtu rūpinosi vienas iš trijų vaikų, kitiems neprieštaraujant.
Teismo sprendimas
Nustatyti du faktai: palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, nes čia buvo visas palikėjos turtas, kurį ji draudė ir prižiūrėjo, ir sūnus palikimą priėmė faktiškai – perėmė jos daiktus bei namus ir sumokėjo jos skolą (Alytaus apylinkės teismas, 2026-01-28, byla Nr. e2YT-624-558/2026).
Atnaujintas terminas palikimui priimti
Situacija
Duktė praleido terminą priimti Jungtinėse Amerikos Valstijose mirusio tėvo palikimą Lietuvoje, nes jo mirtis nebuvo įregistruota Lietuvos gyventojų registre, o dokumentų iš JAV gavimas užtruko.
Teismo sprendimas
Terminas palikimui priimti atnaujintas: duktė terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, o kiti įpėdiniai ir valstybė prieštaravimų nepareiškė (Šiaulių apylinkės teismas, 2025-10-27, byla Nr. e2YT-18461-1215/2025).
Nustatyta vieta ir faktinis palikimo priėmimas
Situacija
Sūnus apie 2017 m. išvyko gyventi į Vokietiją ir deklaravo išvykimą, 2024 m. grįžo į savo butą Lietuvoje, o 2025 m. mirė Vokietijoje svečiuodamasis pas motiną, todėl notaras paveldėjimo bylos nepradėjo.
Teismo sprendimas
Nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje, nes čia buvo vienintelis palikėjo turtas ir paskutinė faktinė gyvenamoji vieta, ir kad motina palikimą priėmė faktiškai – apsigyveno bute, mokėjo komunalinius mokesčius ir perėmė sūnaus daiktus (Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2025-10-14, byla Nr. e2YT-38974-1080/2025).
Nustatyta palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Situacija
Notarų biuras 2024 m. atsisakė priimti dukterėčios pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nes nevedęs ir bevaikis dėdė 2013 m. išvyko į užsienį dirbti sezoninių darbų, deklaravo išvykimą ir ten mirė.
Teismo sprendimas
Nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje: užsienyje jis nuolatinės vietos ir turto neturėjo, o Lietuvoje liko jo namas ir išnuomota žemė, kuria rūpinosi įgaliota sesuo, čia jis kasmet grįždavo pas artimuosius (Šiaulių apylinkės teismas, 2025-06-25, byla Nr. e2YT-8534-948/2025).
Nustatyta palikimo atsiradimo vieta Lietuvoje
Situacija
Notarė atsisakė užvesti paveldėjimo bylą, nes palikėjos gyvenamoji vieta buvo deklaruota užsienyje, nors paskutiniais mėnesiais ji gyveno, gydėsi ir mirė Lietuvoje, kur liko jos butas, sutuoktinis ir keturi iš penkių vaikų.
Teismo sprendimas
Nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje: čia buvo palikėjos nekilnojamasis turtas, čia ji tvarkė pensijos ir turto reikalus, gydėsi ir mirė, o suinteresuotas asmuo pareiškimui pritarė (Kauno apylinkės teismas, 2025-02-28, byla Nr. e2YT-8006-1106/2025).
Atnaujintas terminas palikimui priimti
Situacija
Užsienyje gyvenantis sūnus, nemokantis lietuvių kalbos, norėjo paveldėti užsienyje gyvenusio ir mirusio tėvo pinigus Lietuvos banke, tačiau notarė bylos neužvedė, nes tėvas buvo deklaravęs išvykimą.
Teismo sprendimas
Palikimo atsiradimo vieta nustatyta Lietuvoje, banko buveinės vietoje, ir sūnui atnaujintas terminas palikimui priimti: kito turto nežinoma, terminas praleistas neženkliai, o kitų asmenų interesai nepažeidžiami (Šiaulių apylinkės teismas, 2025-02-04, byla Nr. e2YT-255-1003/2025).
Atnaujintas terminas palikimui priimti
Situacija
Du sūnūs norėjo paveldėti Airijoje dirbusio ir ten mirusio tėvo turtą Lietuvoje, tačiau tėvas buvo deklaravęs išvykimą, o terminas priimti palikimą jau buvo praleistas.
Teismo sprendimas
Abiem sūnums atnaujintas terminas, o palikimo atsiradimo vieta nustatyta Šilutėje kaip palikėjo ekonominių interesų vieta: į Airiją jis buvo išvykęs tik užsidirbti, buvo Lietuvos pilietis ir Šilutėje turėjo garažą (Tauragės apylinkės teismas, 2022-08-11, byla Nr. e2YT-2272-1148/2022).
Atnaujintas terminas palikimui priimti
Situacija
Žmona, kuriai vyras testamentu paliko savo dalį bendrame bute Klaipėdoje, negalėjo pradėti paveldėjimo bylos, nes vyras buvo išdeklaravęs gyvenamąją vietą iš Lietuvos ir mirė Airijoje, kur sutuoktiniai turto neturėjo.
Teismo sprendimas
Palikimo atsiradimo vieta nustatyta Klaipėdoje, o žmonai atnaujintas terminas palikimui priimti: į teismą ji kreipėsi dar nepasibaigus terminui, todėl elgėsi rūpestingai (Klaipėdos apylinkės teismas, 2022-03-30, byla Nr. e2YT-2552-1149/2022).
Atnaujintas terminas palikimui priimti
Situacija
Airijoje gyvenanti duktė norėjo paveldėti Latvijoje mirusio tėvo žemės sklypo dalį Zarasų rajone, tačiau tėvas savo gyvenamosios vietos Lietuvoje nebuvo deklaravęs, o terminas priimti palikimą buvo praleistas.
Teismo sprendimas
Palikimo atsiradimo vieta nustatyta pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą Zarasų rajone ir dukteriai atnaujintas terminas: tėvas mirė per karantiną, todėl Airijoje gyvenanti duktė turėjo ribotas galimybes laiku pasikonsultuoti, o palikimas iki šiol niekieno nepriimtas (Utenos apylinkės teismas, 2020-10-12, byla Nr. e2YT-4281-477/2020).
Grafike – tik šiame straipsnyje aptartos bylos, tai nėra visos teismų praktikos statistika.
Iš šios praktikos matyti, kad deklaruotas išvykimas ar mirtis užsienyje dar nereiškia, jog paveldėjimo Lietuvoje sutvarkyti negalima. Teismai vertina, kur buvo palikėjo šeima, turtas ir gyvenimo interesų centras, o nustatę palikimo atsiradimo vietą Lietuvoje atveria kelią kreiptis į Lietuvos notarą.
Kurios šalies notaras tvarko paveldėjimą, jei palikėjas mirė užsienyje?
Lemia ne mirties vieta, o palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta mirties dieną. Jei jo gyvenimo centras buvo Lietuvoje, paveldėjimą galima tvarkyti Lietuvos notarų biure, net jei mirtis įvyko užsienyje.
Ką daryti, jei notaras atsisako priimti pareiškimą dėl palikimo priėmimo?
Jei notaras atsisako, nes pagal registrų duomenis palikėjas gyveno užsienyje, galima kreiptis į teismą dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, gali nustatyti, kad palikimo atsiradimo vieta yra Lietuvoje.
Ar turiu atvykti į Lietuvą, kad priimčiau palikimą?
Ne. Pareiškimą notarui galima pateikti per įgaliotinį, o palikimą priimti ir faktiškai pradedant valdyti turtą. Jei reikia kreiptis į teismą, dokumentai teikiami elektroniniu būdu per atstovą.
Kurios šalies teisė taikoma, jei palikėjas gyveno kitoje ES valstybėje?
Paprastai – tos valstybės, kurioje palikėjas gyveno mirties dieną, teisė. Tačiau testamente palikėjas galėjo pasirinkti savo pilietybės valstybės, pavyzdžiui, Lietuvos, teisę.
Ką daryti, jei praleidau 3 mėnesių terminą, nes laukiau dokumentų iš užsienio?
Teismas gali atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl ilgai užtrukusio dokumentų gavimo iš kitos valstybės. Palikimą po termino galima priimti ir be teismo, jei sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio, parengtas pagal 2026 m. spalio mėn. galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir Reglamentą (ES) Nr. 650/2012, ir nėra teisinė konsultacija. Kiekviena situacija skiriasi, todėl prieš priimdami sprendimą pasitarkite dėl savo konkrečios situacijos.
Gaukite nemokamą įvertinimą
Aprašykite savo situaciją – įvertinsiu ją ir atsakysiu asmeniškai.
Ačiū, užklausą gavau!
Atsakysiu asmeniškai per 24 val. Jūsų nurodytu el. paštu.
Jūsų informacija konfidenciali ir neperduodama tretiesiems asmenims.
Jei palikėjas mirė užsienyje arba jo paskutinė gyvenamoji vieta neaiški, todėl notaras atsisako pradėti paveldėjimo bylą, tai tokiu atveju palikimo atsiradimo vietą – o kartu ir teisę tvarkyti paveldėjimo reikalus Lietuvoje – galima nustatyti teismo tvarka.
Profesionalaus pareiškimo dėl palikimo atsiradimo vietos nustatymo parengimas ir pateikimas teismui.
Išsamus konsultavimas apie būtinus įrodymus bei teisminį procesą.
Elektroninės bylos užvedimas teisme, kad galėtumėte patogiai sekti teisminį procesą per platformą e.teismas.lt.
Duomenų užsakymas iš Gyventojų registro ir Testamentų registro apie palikėją.
Jei bylos eigoje prireiks papildomų paslaugų, jų kaina bus suderinta su Jumis prieš pradedant darbą — jokių netikėtų mokesčių.
Jei palikėjas mirė užsienyje arba jo paskutinė gyvenamoji vieta neaiški ir notaras atsisako pradėti paveldėjimo bylą, palikimo atsiradimo vietą Lietuvoje galima nustatyti teismo tvarka.
Teismo sprendimas suteikia galimybę tvarkyti paveldėjimo reikalus Lietuvoje. Jums užsakius paslaugą, parengsiu ir pateiksiu teismui pareiškimą, pagrįstą įrodymais apie palikėjo ryšį su Lietuva. Kaina fiksuota, o jei prireiks papildomų paslaugų, jų kainą suderinsime iš anksto.
Jei gyvenate kitame mieste ar užsienyje, neturite laiko ar tiesiog norite, palikimą pas notarą galite priimti ne asmeniškai, o per įgaliotą atstovą, kuris pasirūpins visais reikalingais dokumentais ir procedūromis.
Reikalingų dokumentų sąrašo parengimas ir jų suderinimas su notaru dar prieš vizitą.
Atstovavimas notaro biure priimant palikimą ir tvarkant su tuo susijusius formalumus.
Išsamios konsultacijos paveldėjimo proceso ir įpėdinių teisių klausimais.
Jei bylos eigoje prireiks papildomų paslaugų, jų kaina bus suderinta su Jumis prieš pradedant darbą — jokių netikėtų mokesčių.
Jei gyvenate kitame mieste ar užsienyje, neturite laiko ar tiesiog nenorite tuo rūpintis, palikimą pas notarą galite priimti per įgaliotą atstovą.
Pasirūpinsiu reikalingais dokumentais, iš anksto juos suderinsiu su notaru ir atstovausiu Jums notaro biure priimant palikimą. Jums nereikės patiems vykti pas notarą ar aiškintis procedūrų. Kaina fiksuota, o jei prireiks papildomų paslaugų, jų kainą suderinsime iš anksto.
Kiekvienas atsiliepimas susietas su tikra byla – galite perskaityti, kokia buvo situacija ir kaip ji baigėsi.
PaveldėjimasLaimėta byla
Ačiū už mano poreikių įsiklausymą, supratimą, idealią konsultaciją, kantrybę, darbą neskaičiuojant valandų, pasiekiamumą, kada tik reikia ir idealiai laimėtą ieškinį!
Dėkoju Jums už greitą, profesionalų darbą! Paslaugos buvo atliktos labai greitai, aiškiai. Visais iškilusiais klausimais byloje buvo atsakyta aiškiai, nuosekliai. Rekomenduoju!