Palikimo perėjimas valstybei: liudijimai panaikinti

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Civilinė byla Nr. e2-204-1104/2026

Palikimo perėjimas valstybei galimas tik tada, kai palikėjas neturi įpėdinių arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnis. Išduodamas palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notaras remiasi registrų duomenimis, tačiau registruose ne visada matyti visi palikėjo giminaičiai. Be to, palikimą galima priimti ne tik pateikus pareiškimą notarui, bet ir faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 ir 5.51 straipsniai). Jei paaiškėja, kad įpėdinis palikimą priėmė, valstybei išduoti liudijimai gali būti panaikinti teisme.

Prosenelių namas atiteko valstybei, nors šeima juo rūpinosi

Klientė vaikystėje gyveno prosenelių name. Tai buvo vienintelė jos gyvenamoji vieta. Proseneliai ne kartą sakė, kad sodybą paliks jauniausiai proanūkei, tačiau testamento nesudarė. Proseneliui mirus klientei buvo 6 metai, o prosenelei mirus – 13 metų. Jos mama, kaip įstatyminė atstovė, dukters vardu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Šeima išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Namą prižiūrėti mama pavedė kaimynui ir paliko jam raktus. 2025 m. Turto bankui kreipusis, du notarai išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimus, nes Gyventojų registre nebuvo duomenų apie palikėjų palikuonis. Taip valstybė tapo žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais savininke.

Kaip įrodėme, kad klientė palikimą priėmė

Klientei atstovavome kaip ieškovei, o atsakovė buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama Turto banko.

Ieškinį pateikėme per vienerius metus nuo liudijimų išdavimo, kaip nustato CK 5.8 straipsnis.
Surinkome giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Dėl jų trūkumo registre nebuvo matyti, kad palikėjai turi palikuonių.
Į teismą pakvietėme keturis liudytojus. Jie patvirtino prosenelių valią ir tai, kad sodyba visą laiką buvo prižiūrima.
Rėmėmės paties Turto banko turto apžiūros aktu. Jame užfiksuota, kad namas tvarkingas, o viduje yra baldų ir asmeninių daiktų.
Paneigėme atsakovės argumentą, kad palikimo faktiniu valdymu negalima priimti per atstovą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nepilnamečio vardu tai gali padaryti jo įstatyminis atstovas.
Pateikėme alternatyvų reikalavimą atnaujinti palikimo priėmimo terminą, jei teismas nenustatytų faktinio valdymo.

Suteiktos teisinės paslaugos

Klientei suteikėme šias teisines paslaugas:

teisinė konsultacija dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų nuginčijimo galimybių;
giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų surinkimas;
liudytojų iškvietimas į teismo posėdį;
ieškinio dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų nuginčijimo parengimas;
atstovavimas klientei visuose teismo posėdžiuose;
informavimas apie bylos eigą ir teismo priimtus procesinius sprendimus.

Teismo sprendimas

Teismas ieškinį tenkino. Jis nustatė, kad klientė, atstovaujama mamos, perėmė prosenelių turtą ir valdė jį kaip savo. Ji gyveno name ir naudojosi jame esančiais daiktais. Vėliau turtas buvo prižiūrimas per kaimyną, o mama raktų neatsiėmė ir po prosenelės mirties.

Kadangi įpėdinė palikimą priėmė, teismas konstatavo, kad liudijimai valstybei išduoti pažeidžiant CK 5.62 straipsnį. Teismas panaikino abu palikimo perėjimo valstybei liudijimus. Jis taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad klientė priėmė palikimą po prosenelių mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti. Šis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Ar Jūsų situacija panaši?

Jei sužinojote, kad artimojo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, nedelskite. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą ginčyti galima per vienerius metus nuo tos dienos, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie jo išdavimą.

Teismai paprastai nelaiko svarbiomis priežastimis įstatymų nežinojimo ar gyvenimo užsienyje. Todėl svarbiausia surinkti įrodymus, kad turtu po palikėjo mirties buvo rūpinamasi kaip savu. Tai gali būti liudytojų parodymai, raktų perdavimas, mokesčių mokėjimas, nuotraukos ar turto priežiūros susitarimai.