dr. Julius Paškevičius, LL.M.Teisės mokslų daktaras
Savininko teisės
Atnaujinta 2026-10-23
Skaitymo laikas ~7 min.
Kaip pripažinti asmenį neveiksniu – klausimas, su kuriuo dažniausiai susiduria šeimos, kai artimasis dėl ligos, insulto ar demencijos nebegali pats tvarkyti pinigų, turto ar gydymo reikalų. Šiandien žmogus pripažįstamas neveiksniu ne apskritai, o tik tam tikrose srityse, ir tik teismo sprendimu. Šiame straipsnyje paaiškinu, kokių sąlygų reikia, kaip vyksta byla, kokią reikšmę turi teismo psichiatrijos ekspertizė ir kaip paskiriamas globėjas.
Svarbiausia
Asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik teismo tvarka ir tik tose srityse, kuriose dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.10 str. 1 d.).
Būtini du kriterijai: medicininis (patvirtintas teismo psichiatrijos ekspertizės) ir juridinis – ar dėl sutrikimo žmogui iš tikrųjų reikalinga globa.
Kai žmogus savo veiksmus supranta tik iš dalies, jis gali būti pripažintas ribotai veiksniu ir jam skiriamas rūpintojas (CK 2.11 str. 1 d.).
Neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens vardu sandorius toje srityje sudaro globėjas, kuris gali būti paskirtas ir turto administratoriumi.
dr. Julius Paškevičius, LL.M.
Ką reiškia pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje?
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje, o šioje srityje jam nustatoma globa (CK 2.10 str. 1 d.). Kol teismas nenusprendė kitaip, kiekvienas suaugęs žmogus laikomas veiksniu, o veiksnumas gali būti ribojamas tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 str. 1 d.).
Nuo 2016 m. sausio 1 d. neveiksnumas nustatomas ne „visiškai“, o pagal sritis – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto valdymas, paskolų ir vartojimo kreditų sudarymas, paveldėjimas, sveikatos priežiūra ar šeimos santykiai. Jei įrodymai aiškiai rodo, kad žmogus negali suprasti savo veiksmų nė vienoje srityje, teismas gali pripažinti jį neveiksniu visose srityse.
Kas skiriasi
Neveiksnus tam tikroje srityje
Ribotai veiksnus tam tikroje srityje
Pagrindas
Negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.10 str. 1 d.)
Iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.11 str. 1 d.)
Asmuo veikia pats, bet tik su rūpintojo sutikimu (CK 2.11 str. 2 d.)
Stacionarinė ekspertizė
Gali būti skiriama, jei ambulatorinio tyrimo nepakanka (CPK 467 str. 4 d.)
Neskiriama, jei nenustatyta pagrindo spręsti dėl neveiksnumo
Prieš kreipdamiesi į teismą įvertinkite, ar pakaktų švelnesnės priemonės. Teismai veiksnumo ribojimą laiko kraštutine priemone, o visos abejonės vertinamos žmogaus naudai (CPK 467 str. 5 d.).
Kada teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai nurodo, kad turi būti nustatyti du kriterijai ir abu jie vienodai svarbūs:
medicininis – psichikos liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu;
juridinis – dėl tos ligos žmogus negali (ar iš dalies negali) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (rūpyba);
įrodymų visuma turi suformuoti neabejotiną, o ne tik tikėtiną išvadą – prielaidų neužtenka;
kiekvienai sričiai teismas turi atskirai pagrįsti, kodėl ribojimas būtinas ir proporcingas.
Vien diagnozė dar nereiškia, kad žmogus neveiksnus. Ekspertizės išvada yra būtina, tačiau teismas negali jos tiesiog perrašyti – sprendžia teisėjas, o ne gydytojas psichiatras. Kita vertus, ribojimo mastą lemia sutrikimo pobūdis ir intensyvumas, o ne tai, ar konkreti sritis žmogui šiuo metu aktuali.
Kaip pripažinti asmenį neveiksniu: bylos eiga
Tokios bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str.), o teismas jose turi būti aktyvus ir pats imtis priemonių aplinkybėms išsiaiškinti (CPK 443 str. 8 d.). Praktikoje pareiškimus teikia artimieji, savivaldybės administracija ar prokuroras, ginantis viešąjį interesą; dėl riboto veiksnumo įstatyme išvardyti sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija ir prokuroras (CK 2.11 str. 5 d.). Pagrindiniai etapai:
pareiškimas, kuriame aprašomos sutrikimą rodančios aplinkybės ir siūlomos sritys, pridedama sveikatos priežiūros įstaigos pažyma ir kiti įrodymai (CPK 465 str.);
socialinio darbuotojo išvada apie žmogaus gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus kiekvienoje srityje;
teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią teismas skiria rengdamas bylą, jei ji nebuvo atlikta anksčiau (CPK 466 str.);
jei žmogus ekspertizės vengia, teismas gali nutarti jį priverstinai nusiųsti ambulatorinei ekspertizei (CPK 467 str. 3 d.);
teismo posėdis, kuriame vertinami ekspertų, socialinių darbuotojų, artimųjų paaiškinimai, o prireikus apklausiamas ir ekspertas (CPK 217 str.);
sprendimas su baigtiniu sričių sąrašu ir globos nustatymu.
Artimasis nebegali pats tvarkytis savo reikalų?
Aprašykite situaciją – įvertinsiu, ar yra pagrindas kreiptis į teismą, kokias sritis realu prašyti ir kokių dokumentų reikės.
Svarbu žinoti, kad ekspertizei asmuo turi būti siunčiamas tik tada, kai byloje jau yra duomenų apie jo psichikos sutrikimą. Vien amžius, nemiga ar lengvas pažinimo sutrikimas tokiu pagrindu teismų nepripažinti.
Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, dalyvavimas ir teisės
Žmogus, dėl kurio vyksta byla, nėra tik tyrimo objektas. Jis gali teikti paaiškinimus, įrodymus, turėti savo atstovą ir skųsti sprendimą. Teismai yra išklausę asmenį net tada, kai ekspertai nurodė, kad jis negali suprasti proceso esmės.
Jei asmuo ar jo artimieji nurodo, ką jis vis dar daro pats – tvarko išmokas, rūpinasi gydymu, prižiūri būstą, dirba ar balsuoja – teismas privalo šias aplinkybes ištirti ir dėl jų pasisakyti. Kitaip sprendimas gali būti panaikintas. Kai pareiškimas dėl riboto veiksnumo atmetamas, žmogui gali būti priteistos jo atstovavimo išlaidos.
Globėjo ir turto administratoriaus paskyrimas
Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, teismas nustato globą ir paskiria globėją (CK 3.242 str. 3 d., CPK 507 str. 4 d.). Globos tikslas – įgyvendinti, apsaugoti ir apginti paties žmogaus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 str. 1 d.). Paprastai globėju skiriamas artimasis, kuris sutinka globoti, kurio sveikata tai leidžia ir dėl kurio savybių nėra abejonių; išvadą teikia savivaldybės institucija.
Jei globojamasis turi turto, tas pats asmuo gali būti paskirtas ir turto administratoriumi (CK 3.238 str. 2 d., CPK 508 str. 3 d.), o globėjui išaiškinamos jo teisės ir pareigos (CK 3.243 str.). Pavyzdžiui, globėjas veiks globojamojo vardu, kai reikės priimti palikimą ar parduoti butą, jei paveldėjimo ar nekilnojamojo turto sritys įrašytos į sprendimą.
Sprendimo rezoliucinė dalis turi būti tiksli. Jei teismas į ją perkelia sričių aprašymus su „ir pan.“, „ir kt.“, toks sprendimas laikomas prieštaraujančiu įstatymui, o neaiškumų vėliau nepavyks ištaisyti sprendimo išaiškinimu.
Jei svarstote, kaip pripažinti asmenį neveiksniu ir paskirti globėją, šią paslaugą galite užsakyti internetu: parengsiu pareiškimą, padėsiu surinkti medicininius dokumentus ir socialinio darbuotojo išvadą, pasiūlysiu sričių sąrašą ir atstovausiu teisme.
Ką sako teismų praktika?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl teismas negali remtis vien ekspertizės išvada ar diagnoze – jis turi nustatyti juridinį kriterijų, ištirti asmens gebėjimus kiekvienoje srityje ir nurodyti baigtinį sričių sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. e3K-3-131-781/2025, e3K-3-324-701/2022). Kartu ribojimo mastą lemia sutrikimo sunkumas, o ne srities aktualumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-280-684/2019), o ekspertizė skiriama tik tada, kai byloje yra duomenų apie psichikos sutrikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. e3K-3-493-421/2018, e3K-3-319-1075/2021).
Situacija
Teismo sprendimas
Teismas pripažino moterį neveiksnia ir ribotai veiksnia daugelyje sričių, į sprendimą perkėlęs ekspertizės formuluotes su „ir pan.“, „ir kt.“.
Sprendimai panaikinti, byla grąžinta iš naujo: teismai rėmėsi vien medicininiu kriterijumi, nemotyvavo kiekvienos srities ir nenurodė baigtinio sąrašo, o neaiškumų negalima taisyti sprendimo išaiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-131-781/2025).
Remdamiesi dviem ekspertizėmis, teismai pripažino šizofrenija sergančią moterį neveiksnia daugumoje sričių, nors ji ir jos motina nurodė, ką ji daro pati.
Byla grąžinta iš naujo, nes teismai neištyrė asmeniui palankių aplinkybių ir išsamiai neįvertino socialinių darbuotojų išvadų, todėl juridinis kriterijus liko nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-324-701/2022).
Ambulatorinė ekspertizė kategoriškos išvados nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas, siekdamas riboto veiksnumo, skyrė stacionarinę ekspertizę.
Nutartis panaikinta: byloje dėl riboto veiksnumo stacionarinė ekspertizė negali būti skiriama, jei nenustatyta pagrindo spręsti dėl neveiksnumo, o leidimas turėti ginklą veiksnumui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-319-1075/2021).
Po insulto nevaikštanti ir nekalbanti moteris pripažinta neveiksnia visose ekspertizėje nurodytose srityse, o prokuratūra prašė palikti tik jai aktualias sritis.
Sprendimas paliktas galioti: ribojimo mastą lemia sutrikimo pobūdis ir intensyvumas, o ne srities aktualumas; globėja ir turto administratore paskirta duktė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-280-684/2019).
Prokuroras prašė pripažinti ribotai veiksnia senyvą moterį, kuriai nustatytas pažinimo sutrikimas, nors psichiatras ją pripažino psichiškai sveika.
Pareiškimas atmestas: nesant duomenų apie psichikos sutrikimą, ekspertizė neskiriama, o įgaliojimas sutuoktiniui rodo, kad ji pati pasirūpino savo reikalais; išlaidos priteistos iš prokuratūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. e3K-3-493-421/2018).
Iš šios praktikos matyti, kad sėkmė tokioje byloje priklauso nuo kruopščiai surinktų įrodymų: ekspertizės, socialinio darbuotojo išvados, artimųjų paaiškinimų apie konkrečius kasdienius sunkumus. Prašydami teismo pripažinti asmenį neveiksniu, siūlykite tik tas sritis, kurias galite pagrįsti, ir aiškiai jas suformuluokite – tada sprendimas bus atsparesnis skundams, o globėjui bus aišku, ką jis gali daryti.
Dažniausi klausimai
Kiek laiko trunka byla dėl neveiksnumo?
Trukmė labiausiai priklauso nuo teismo psichiatrijos ekspertizės ir socialinio darbuotojo išvados parengimo. Jei žmogus ekspertizės vengia ar prireikia pakartotinės ekspertizės, byla užsitęsia.
Ar galima pripažinti neveiksniu tik dėl turto ir pinigų?
Taip. Asmuo pripažįstamas neveiksniu tik tose srityse, kurias nurodo teismas, todėl kitose srityse, pavyzdžiui, šeimos ar sveikatos priežiūros, jis gali likti veiksnus.
Kas gali būti globėju?
Dažniausiai – artimasis, kuris sutinka globoti, kurio sveikata ir kitos savybės leidžia tinkamai vykdyti globėjo pareigas. Savivaldybės institucija teikia teismui išvadą, o globėją paskiria teismas.
Ar žmogus, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gali prieštarauti?
Taip. Jis gali teikti paaiškinimus, įrodymus, turėti atstovą ir skųsti sprendimą, o teismas privalo įvertinti jam palankias aplinkybes.
Ar galima neveiksnumą vėliau panaikinti ar pakeisti?
Teismai pripažįsta, kad iškilus poreikiui galima spręsti dėl neveiksnumo panaikinimo arba dėl papildomų sričių. Tam vėl reikės kreiptis į teismą ir pateikti naujus įrodymus apie sveikatos būklę.
Šis straipsnis yra bendro informacinio pobūdžio, parengtas pagal 2026 m. spalio mėn. galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir teismų praktiką, ir nėra teisinė konsultacija. Kiekviena situacija skiriasi, todėl prieš priimdami sprendimą pasitarkite dėl savo konkrečios situacijos.
Aprašykite savo problemą
Įvertinsiu ją nemokamai ir atsakysiu asmeniškai per 24 val. – be jokių įsipareigojimų.
Ačiū, užklausą gavau!
Atsakysiu asmeniškai per 24 val. Jūsų nurodytu el. paštu.
Jūsų informacija konfidenciali ir neperduodama tretiesiems asmenims.
Paslaugų kainos
Neveiksnumo nustatymas ir globėjo paskyrimas
Kai artimasis dėl psichikos sutrikimo ar senatvės nebegali pats pasirūpinti savimi ar savo turtu, tai tokiam asmeniui teismo tvarka gali būti nustatytas neveiksnumas, o globėju paskiriamas artimiausias šeimos narys ar kitas tinkamas asmuo.
Profesionalaus pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo parengimas bei pateikimas teismui.
Išsamus konsultavimas apie būtinus įrodymus bei teisminį procesą.
Jei bylos eigoje prireiks papildomų paslaugų, jų kaina bus suderinta su Jumis prieš pradedant darbą — jokių netikėtų mokesčių.
Kai artimasis dėl psichikos sutrikimo ar senatvės nebegali pasirūpinti savimi ar savo turtu, teismas gali pripažinti jį neveiksniu ir paskirti globėją.
Globėju dažniausiai skiriamas artimiausias šeimos narys, kuris galės tvarkyti artimojo reikalus ir turtą. Užsakę paslaugą, gausite parengtą ir teismui pateiktą pareiškimą, pagrįstą medicininiais dokumentais. Kaina fiksuota, o jei prireiks papildomų paslaugų, jų kainą suderinsime iš anksto.
Ačiū už mano poreikių įsiklausymą, supratimą, idealią konsultaciją, kantrybę, darbą neskaičiuojant valandų, pasiekiamumą, kada tik reikia ir idealiai laimėtą ieškinį!
Dėkoju Jums už greitą, profesionalų darbą!
Paslaugos buvo atliktos labai greitai, aiškiai.
Visais iškilusiais klausimais byloje buvo atsakyta aiškiai, nuosekliai.
Rekomenduoju!
